Dviejų kambarių butą už 1,7 tūkst. eurų Berlyne nuomojasi 18 vyrų. Ten gyvena ir D.Cubylyassas. Jo pusbrolis jam papasakojo apie darbo galimybes ir gerus atlyginimus, dėl to jis ryžosi leistis į 1,5 tūkst. kilometrų kelionę ir palikti Rumuniją.
Pradžioje viskas sekėsi labai gerai. 36 metų vyras nešiojo cemento maišus, grindų dangą Berlyno prekybos centro statybos aikštelėje. Pirmosiomis savaitėmis jis reguliariai gaudavo savo 6 eurų per valandą algą. Tačiau algos netrukus pradėtos mokėti atsitiktinai, ir tai išsekino jį ir dar 30 rumunų darbuotojų. Be to, darbo sutartis, kuri buvo žadėta jiems, taip ir nebuvo pasirašyta.
Įdarbinimo agentūros dažnai susieja darbo ir apgyvendinimo kontraktus. Taigi jeigu netenki darbo, labai greitai gali likti ir be stogo virš galvos.
Tai yra sisteminis žmonių išnaudojimas, sako profesinės sąjungos atstovas Dominique Johnas. Pasak jo, labiausiai kenčia Rytų Europos darbuotojai – jiems apsiginti nepakanka kalbos ir situacijos šalyje žinių.
„Negana to, įdarbinimo agentūros dažnai susieja darbo ir apgyvendinimo kontraktus. Taigi jeigu netenki darbo, labai greitai gali likti ir be stogo virš galvos“, – sakė jis.
Taip nutiko daugumai D.Cubylyasso kolegų. Niekas nežinojo, kad Berlyno statybose paprastai mokami 11 eurų per valandą atlyginimai. Kai algos nebuvo išmokėtos, dauguma jų tiesiog tuščiomis rankomis grįžo namo, pasidavę be kovos.
Tačiau D.Cubylyassas nenorėjo taip grįžti pas šeimą. Kartu su keliais kitais darbuotojais jis sukaupė drąsos ir pradėjo vadovauti protestui priešais prekybos centrą. Jie stovyklavo ten ištisas dienas.
Vokietijoje ir visoje Europoje labiausiai išnaudojami mėsos pramonės ir statybų darbuotojai, taip pat slaugytojai, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės darbuotojai.
Įsikišo viena profesinė sąjunga ir padėjo paruošti 7 bylas teismui. Trys rumunai jau gavo, ko prašę.
Tačiau taip išnaudojami ne tik Rytų Europos darbuotojai, bet iš imigrantai iš ne Europos Sąjungos valstybių.
Vokietijoje ir visoje Europoje labiausiai išnaudojami mėsos pramonės ir statybų darbuotojai, taip pat slaugytojai, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės darbuotojai. Statistika, deja, nėra galima, nes apie daugumą tokių atvejų nėra pranešama.
D.Johnas tiki, kad labai svarbu apie šias problemas informuoti potencialius darbo migrantus dar prieš jiems paliekant namus.
D.Cubylyassas protestuoja ir toliau. Jis tikisi atgauti 4 tūkst. eurų.
„Aš esu europietis, nors vokiečiai tą ir ignoruoja – jeigu neignoruotų, man nereikėtų dabar taip sunkiai verstis“, – pasakojo rumunas.
