Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Pienės 2015“ apdovanojimai – viltis krizės spaudžiamiems Lietuvos pieno ūkiams

„Pienės 2014“ apdovanoti  „Didžiausi Lietuvos pieno pardavėjai“ LSMU Karjeros centro vadovas dr. Kęstutis Mažeika spaudžia ranką 1 vietos nugalėtojui Žemės ūkio bendrovės „Draugas“ fermos vadovui Arūnui Baniui (Radviliškio r.).
„Pienės 2014“ nuotr. / „Pienės 2014“ apdovanoti „Didžiausi Lietuvos pieno pardavėjai“ LSMU Karjeros centro vadovas dr. Kęstutis Mažeika spaudžia ranką 1 vietos nugalėtojui Žemės ūkio bendrovės „Draugas“ fermos vadovui Arūnui Baniui (Radviliškio r.).
Šaltinis: 15min
0
A A

Didžiausiuose šalies ūkiuose pieno supirkimo kainų krizė galvijų produktyvumui įtakos nedaro. Tai liudija Radviliškio r. žemės ūkio bendrovės „Draugas“ pavyzdys. Praėjusiais bendrovė pardavė beveik 13 mln. t perskaičiuoto pieno. Tai 0,6 mln. t daugiau negu 2013 metais.

Nepaisant, kad pienininkystės sektoriaus bendrovėje nuostolingas, galvijams buvo pagerintas racionas, laikymo sąlygos, daugiau dėmesio skirta sveikatinimui. Pasinaudojus 3,8 mln. Lt ES parama, įrengtos trys naujos tranšėjos silosui slėgti, fermose – siurbliai, šepečiai, karvių guoliavietėse pateisti kilimėliai. Bendrovė praėjusią vasarą išbandė naują pašarų gamybos technologiją ir pasigamino traiškytų kukurūzų grūdainio.

Nepaisant pieno supirkimo kainų ir toliau bus siekiama aukštesnių gamybos rezultatų.

„Žiūrime į ateitį. Skaičiuojame pieno gamybos savikainą, ieškome rezervų jai atpiginti. Stengiamės pašarus užsiauginti ir pasigaminti kokybiškus, bet pigiau. Ko neauginame ir negaminame, perkame centralizuotai su kitomis „Agrokoncerno“ bendrovėmis – už didesnį kiekį išsiderame palankesnę kainą“, – sako bendrovės direktorius Egidijus Tamulis.

Pasak pašnekovo, krizė kada nors baigsis, laikantis tokios strategijos, nereikės investuoti bandos produktyvumui atstatyti, bus galima greičiau peršokti iš eilutės „nuostolinga“ į „pelninga“. Todėl nepaisant pieno supirkimo kainų ir toliau bus siekiama aukštesnių gamybos rezultatų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Pieno produktai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Pieno produktai

„Pienės 2015“: įvertinimas, perspektyvos, grėsmės

Praėjusių metų viešosios įstaigos Plėtros ir informacijos centro surengtame konkurse ši Radviliškio rajono žemės ūkio bendrovė laimėjo pirmą vietą didžiausių šalies pieno pardavėjų dešimtuke. Klausimą, ar „Draugas“ neužleido pozicijų, kol kas palikime neatsakytą – didžiausi pieno pardavėjai ir efektyviausi ūkiai bus paskelbti netrukus – kovo 18 d., Kaune, LSMU Veterinarijos akademijoje vyksiančioje tradicinėje konferencijoje „Pienės 2015“.

Pagrindinį pranešimą „Pasaulinės pieno rinkos tendencijos ir ES vaidmuo panaikinus pieno kvotas“ skaitys žemės ūkio ekonomikos mokslų daktaras iš Italijos Keesas de Roestas.

Įžvalgomis apie situaciją Lietuvos pieno rinkoje dalinsis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys, apie Lietuvos agroverslo raidą – DNB banko analitikai. Su žemės ūkio politika, kryptimis, rėmimo galimybėmis pieno ūkiams supažindins renginio globėja, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

Susidomėjusius kviečiame registruotis ir apsilankyti konferencijoje „Pienės 2015”. Daugiau informacijos galima rasti svetainėje www.pienoukis.lt. Renginyje, skirtame didžiausiems šalies pieno gamintojams, taip pat dalyvaus valstybinių institucijų, žemdirbių organizacijų atstovai, kiti pieno rinkos dalyviai. Organizatoriai – viešoji įstaiga Plėtros ir informacijos centras – džiaugiasi, kad šiemet konferenciją remti panoro būrys agroverslo įmonių.

Reaguoja į dabartį ir mato ateitį

Kaip situaciją pieno sektoriuje vertina agroverslo atstovai? Ar krizė turi įtakos jų veiklai? Kokią mato perspektyvą artėjant kvotų panaikinimui?

„UAB Dotnuvos projektai“ projektų vadovas Dalius Aksenavičius, tvirtina, jog norint atlaikyti konkurencijos iššūkius ypač po šių metų pieno kvotos panaikinimo visoje Europoje, reikės didinti pienininkystės ūkių našumą, efektyvumą. Tai elgtis teks ir dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo.

Didelė dalis gyvulininkystės ūkių mūsų šalyje dar nėra automatizuoti, todėl manome, kad dabar pats laikas pasiūlyti rinkai modernią įrangą, – D.Aksenavičius.

„Visos šios priežastys vers ir Lietuvos ūkininkus didinti gamybos efektyvumą, mažinti sąnaudas. Didelė dalis gyvulininkystės ūkių mūsų šalyje dar nėra automatizuoti, todėl manome, kad dabar pats laikas pasiūlyti rinkai modernią įrangą. Remdamiesi užsienio šalių patirtimi galime drąsiai teigti, kad daugiausia galimybių efektyviai ūkininkauti suteikia robotizuotas melžimas. Išanalizavę dabar rinkoje esančių melžimo robotų asortimentą, nusprendėme lietuviams ūkininkams pasiūlyti „BouMatic Robotics“, – sako D. Aksenavičius.

Vokietijos sėklininkystės koncerno KWS Saat AG, prekiaujančio ankstyvaisiais kukurūzų hibridais silosui bei grūdams, atstovas Lietuvoje Kastytis Patiejūnas sako, kad jaučia pienininkystės ūkių susirūpinimą dėl pieno sektoriaus problemų. „Pagal susidariusią situaciją ūkiai bando rasti taupesnių sprendimų, tai jaučiama ir pagal užsakomos sėklos kainą“, – tvirtina K. Patiejūnas.

Koncernas pienininkystės ūkiams šias metais siūlo labai ankstyvus ir ankstyvus kukurūzų hibridus. „Stengdamiesi reaguoti į sudėtingą situaciją pieno rinkoje, turime du kainų segmentus. Tiek pigesni, tiek brangesni hibridai išsiskiria dideliu krakmolingumu, aukšta energijos koncentracija, didele burbuolės dalimi bendrame augalo svoryje. Ūkiams, auginantiems daugiau kukurūzų pašarui, siūlome auginti kelis skirtingos brandos hibridus: ankstyvieji hibridai gelbės aukšta pašaro kokybe ir po vėsios vasaros, o vėlyvesnieji – išsiskirs didesniu kokybišku derliumi po šiltesnės vasaros“, – pataria K. Patiejūnas.

Bendrovės „Konkordija“ direktorius Audrius Globys pastebi, kad kainų krizė apsunkino šalies pieno gamintojų padėtį ir jie priversti dar labiau optimizuoti savo išlaidas. Vis dėlto bendrovė kol kas nejaučia žymaus pardavimų sumažėjimo.

123rf.com nuotr./Pienas
123rf.com nuotr./Pienas

„Manau, kad taip yra dėl gero produktų kokybės ir kainos santykio. Tie ūkininkai ir bendrovės, kurios išbandė KNZ asortimentą, supranta, už ką moka. Turime pirkėjų, kurie mūsų produktus perka jau daugiau kaip 10 metų“, ‑ sako A. Globys.

Ši bendrovė nuo 1994 m. prekiauja olandų koncerno AKZO NOBEL SALT įvairiais druskos produktais Lietuvoje, Kaliningrade ir Baltarusijoje. Lietuvos ūkininkams parduoda Olandijoje pagamintus KNZ druskos laižalus su mineralais, vitaminais, mikro ir makro elementais.

Dainius Bartusevičius, bendrovės „Magnum veterinarija“ generalinis direktorius, taip pat tikina, kad pieno supirkimo kainų krizė bendrovės pardavimams didelės įtakos nedaro, nes ir iki sunkmečio ūkiai naudojo tik būtiniausius medikamentus.

„Kol ūkininkas ar bendrovė turi gyvulių, tol juos gydo, bando apsaugoti, sveikatingumo programoms taupyti tikrai nepradeda. Didžiausia problema, kad po kiekvienos krizės nemažas procentas žemdirbių nustoja auginti gyvulius. Šiuo metu, daugelis pieno gamintojų bando mažinti išlaidas pašarų ‑ sojos, rapso išspaudų – ir pašarinių priedų sąskaita, nes tai sudaro iki 60 proc. žaliavinio pieno savikainos. Deja, dažniausiai po tokio taupymo pieno savikaina ne tik kad nesumažėja, bet dar išauga dėl pablogėjusios gyvulių sveikatos, padidėjusio brokavimo, suprastėjusios reprodukcijos“, – pastebi Dainius Bartusevičius.

Kol kas stambių pieno ūkių savininkai netaupo veislinės medžiagos sąskaita. Donata Uchockienė, UAB „Gameta“ direktorė, teigia, kad išlaidos veislinei medžiagai yra labai mažas skaičiukas bendrame ūkio išlaidų stulpelyje. Šios bendrovės klientai per metus realizuoja 5-10 tūkst. t pieno. Pardavus 10 tūkst. t pieno, per metus gaunama apie 3 mln. eurų pajamų.

Viena svarbiausių investicijų per metus „suvalgo” tik apie 1 proc. už pieną gautų pajamų, – D.Uchocienė.

„Mūsų klientai – modernūs, stambūs pieno ūkiai. Aukščiausios veislinės vertės bulių reproduktorių sėklos įsigijimo išlaidos tokiuose ūkiuose per metus siekia apie 35 tūkst. eurų. Taigi, viena svarbiausių investicijų per metus „suvalgo” tik apie 1 proc. už pieną gautų pajamų. Krizės fone šis santykis šiek tiek pasikeičia, tačiau išlaidos veislinei medžiagai bendrame išlaidų stulpelyje toli gražu nėra pirmame dešimtuke“, – teigia D. Uchockienė.

Pieno ūkių savininkų nuotaikas puikiai jaučia ir bendrovės „Agroinfo“, konsultuojančios ir prekiaujančios gyvulininkystės produktais ir fermų įranga, direktorius Mindaugas Eidukaitis.

Bendrovės direktorius tvirtina, kad nė vienas plėtros projektas, prie kurio šiuo metu dirba „Agroinfo“, nėra stabdomas. „Pieno ūkiai skaičiuoja savo galimybes, laukia paraiškų priėmimo ir ruošiasi naujiems startams. Žinoma labai gaila, kad tie naujojo finansinio rėmimo laikotarpio  ir tuo pačiu investavimo startai turi vykti tokiu sunkiu metu. Ne vienas mūsų klientas skundžiasi, kad pajamos nedžiugina, tačiau supranta, kad būtina daryti išlaidas, o šiandieninės investicijos į plėtrą pajamas pradės duoti po metų ar dviejų“, – neslepia pašnekovas.

informacija
MAGNUM VETERINARIJA, UAB
Vadovas: Dainius Bartusevičius Darbuotojų sk.: 41 2015m . Pajamos: 5 - 10 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką