Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad iš viso Š.Stepukonis įtariamas pasisavinęs daugiau kaip 42 mln. eurų. Didžioji dalis šių pinigų pralošta ne Lietuvoje, o Estijoje.
„Iš kurių 5 mln. pralošti Lietuvoje registruotoje lošimo bendrovėje, apie 6 mln. buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis pralošta Estijos bendrovėje – per 31 mln. eurų“, – nurodė D.Karčinskas.
Spaudos konferencijoje paskelbta, kad bendrovė Lietuvoje „Olympic Casino Group Baltija“ esą galėjo suprasti, kad įtariamasis Š.Stepukonis lošia piniginėmis lėšomis, kurių negalėjo įgyti teisėtai.
„Ilgos lošimų sesijos su labai trumpomis pertraukomis, pralošiamų sumų didėjimas ir pan. Bendrovė tai turėjo matyti, nes lošiančiam buvo priskirtas asmeninis vadybininkas. Yra gausybė priemonių padėti lošėjui, kuriomis bendrovė nepasinaudojo, ji galėjo kreiptis į lošėją ir atkreipti dėmesį į probleminį lošimą, ji galėjo kreiptis į mus ir pranešti apie situaciją, tačiau to nedarė.
Vietoj įspėjimo dėl galimai neatsakingo lošimo, bendrovė skatino lošėją Š.Stepukonį lošti dar daugiau. Jam buvo paruoštas individualus skatinimo planas. Tam buvo skirtas 1 mln. 300 tūkst. eurų, lošėjas negalėjo jų išsigryninti, galėjo tik pralošti ir tai galiausiai įvyko“, – kalbėjo Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktorius Virginijus Daukšys.
Lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų Lošimų priežiūros tarnyba skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.
„Olympic Casino Group Baltija“: skųsime Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą
Reaguodama į šią informaciją, „Olympic Casino Group Baltija“ ketvirtadienio popietę išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad LPT po devynis mėnesius trukusio neplaninio patikrinimo bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“ nustatė, jos vertinimu, eilę pažeidimų ir paskyrė baudą.
„Tyrimas inicijuotas, remiantis viešojoje erdvėje fiksuota informacija, kad fondų valdytojos „BaltCap“ buvęs vadovas Š.Stepukonis pralošė milijonines sumas. LPT vertinimu, esą, lošimus organizuojanti bendrovė nesilaikė taisyklių nustatant kliento tapatybę, netinkamai vertino jo rizikas bei esą nesiaiškino kliento pinigų kilmės.
Atkreiptinas dėmesys, kad LPT patikrinimo metu neapklausė ne tik Š.Stepukonio, bet ir kitų asmenų, išskyrus „Olympic Casino“ darbuotojus, nesiekė gauti reikšmingų atsakymų iš Š.Stepukonio sąskaitas aptarnavusių finansų įstaigų. Bet patikrinimo akte konstatavo tariamą „Olympic Casino“ pareigų pagal teisės aktus nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nors LPT įvardijami reikalavimai net nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose“, – teigiama bendrovės komentare.
„Esame keistoje situacija, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai Š.Stepukoniui, o be teismo kalta prižįstama lošimus organizavusi bendrovė. Dar keisčiau, kai šios dienos spaudos konferencijoje paskelbiama informacija, esą Š.Stepukonis apie savo pinigų kilmę galėjo klaidinti valstybines institucijas. Tai negi, verslo subjektas privalo turėti galingesnius instrumentus lėšų kilmei nustatyti, nei pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija? Po viso šito, formuojasi nuomonė, kad kalčiausias lieka lošimų organizatorius, bet ne milžiniškas sumas galimai pasisavinęs nesąžiningas verslininkas, ar mokėjimus kontroliavusios ir vykdžiusios įstaigos“, – sakė „Olympic Casino Group Baltija“ direktorius Tomas Palevičius.
Anot bendrovės komentaro, lošimų įmonės yra paskutinė grandis galimoje pinigų plovimo grandinėje – pinigai negali tapti „blogais“, kai kitose finansinėse įstaigose („BaltCap“ įmonės pinigus per banką perveda Š.Stepukoniui, pastarasis juos įsineša į savo banko sąskaitą iš kurios perveda lošimams) jie buvo laikomi „gerais“ ar „legaliais“.
Anot bendrovės, tai nepanaikina „Olympic Casino“, kaip įpareigotojo subjekto, pareigų tikrinti pinigų kilmę ir tai yra daroma, tačiau negali atsitikti taip, kad finansinėse įstaigose ir pačiame „BaltCap“, kuris taip pat yra įpareigotasis subjektas, kurie turi ne tik didesnius resursus, atsakomybes ir pareigas tikrinti tų pinigų kilmę, viskas buvo teisėta, tačiau pinigams pasiekus lošimų įmonę, jie tapo neteisėtais.
„Bendrovė kaltinama ir dėl to, kad esą laiku nesustabdė Š. Stepukonio lošimų, nepasiūlė pagalbos, o priešingai – skatino lošti. Šiuo atveju, LPT vėlgi nėra nuosekli. Š.Stepukonio lošimų metu pati tarnyba baudė lošimų organizatorius, atsisakius teikti paslaugas rizikingiems lošėjams ar už tai, kad nustatydavo limitus lošimams. Skatinimas lošti, dar kitaip vadinama „bonusų“ sistema, buvo oficialiai leidžiama ir buvo neatsiejama žaidimo dalis. Tai buvo taikoma ne išskirtinai vienam asmeniui. Pabrėžiu, kad skatinimas visiems klientams, tarp jų ir Š.Stepukoniui, buvo nutrauktas iš kart, kai pasikeitė teisinis reguliavimas Lietuvoje. Tad ir šiuo atveju, nusižengimo tiesiog nebuvo.“, – teigė T. Palevičius.
Bendrovė taip pat neigia kaltinimą dėl nebendradarbiavimo su LPT ir sąmoningo vilkinimo atsakant į užklausas. Komentare teigiama, kad buvo teikiama visa reikalinga informacija, atsakoma per nurodyta laiką, kuris buvo – „tą pačią dieną“, „kitą dieną“, „už 3 dienų“, nors LPT patikrinimą vykdė ilgiau, nei nustatyta teisės aktuose, kuriuos pati tyrimo metu ir pakeitė.
Bendrovė teismui skųs Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą. LPT įsakyme pateiktos teisės aktų interpretacijos nėra niekaip susijusios nei su 2016-2021 m. galiojusiu, nei su dabar galiojančiu reguliavimu.
Bendrovė nekomentuoja ikiteisminio tyrimo eigos, priimtų sprendimų, siekdama nepakenkti ikiteisminiam tyrimui. Bendrovė tikina, kad bendradarbiauja su visomis atsakingomis institucijomis.
Priminsime, kad Š.Stepukoniui šiuo metu yra paskirta intensyvi priežiūra, teismo sprendimas galioja iki kovo 20 dienos. Kreiptasi į teismą dėl šios priemonės pratęsimo dar trims mėnesiams.
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Įtariama, kad didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š.Stepukonis pralošė. Anksčiau prokuroras sakė, kad duodamas parodymus Š.Stepukonis „pilnai neneigia“ kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.
D.Karčinskas pernai gruodžio pradžioje BNS sakė, kad „optimistiniais terminais“ byla teismą pasiekti galėtų šiais metais.
„BaltCap“ su jos fondo „BaltCap Infrastructure Fund I“ investuotojais pernai lapkritį sutarė dėl dingusių 40,4 mln. eurų, kuriuos galimai pasisavino Š.Stepukonis, atgavimo, tačiau šio plano nekomentuoja.
