Tai didesnis skaičius nei buvo numatyta paskelbus apie reformą iš pradžių.
Vyriausybė ketina modernizuoti sistemą, kuri jau numato reikalavimą, jog transliuotojai ir kino teatrai subsidijuotų vietos televizijos laidų ir filmų kūrimą, įtraukdama į reformą internetinės televizijos bendroves, kurioms iki šiol buvo taikomi mažesni reikalavimai.
Kultūros ministras Franckas Riesteris antradienį susitiko su pramonės atstovais aptarti reformos, kurios balandžio mėnesį ketina imtis įstatymų leidėjai.
Įpareigojimas internetinės televizijos bendrovėms investuoti į vietos turinį atitinka naujausią ES direktyvą dėl garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ir, remiantis ministerijos dokumentu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, internetinės televizijos bendrovės bus priverstos prisiimtus įvairaus dydžio investavimo įpareigojimus, atsižvelgiant į šių bendrovių rodomą turinį.
Bendrovės, siūlančios platų programų tinklelį, turės į vietos turinį investuoti ne mažiau kaip 16 proc. savo pajamų – šis skaičius numatytas praėjusiais metais paskelbus reformą.
Visgi minėtame dokumente taip pat kalbama apie 25 proc. ribą internetinės televizijos bendrovėms, daugiausia siūlančioms TV serialus ir filmus – į šią kategoriją patenka ir „Netflix“ bei „Amazon“.
Pernai pristatydamas reformą, F.Riesteris įspėjo, kad gali būti imtasi netgi tokių priemonių kaip svetainių blokavimas, jei bendrovės atsisakys vykdyti investicinius reikalavimus.
Bendrovė „Netflix“ jau kelerius metus kuria vietos turinį, o pirmojo stambaus Prancūzijoje sukurto kūrinio – serialo „Marselis“, kuriame vaidina vienas garsiausių Prancūzijos aktorių Gerard'as Depardieu, – premjera įvyko 2016 metais.
