Po balsavimo dėl apkaltos konservatoriams reikėjo ne svarstyti, kas balsavo už, o kas prieš, bet vyriškai prisiimti atsakomybę dėl tokios situacijos. Valdančiosios daugumos baimė dėl priešlaikinių rinkimų labai aiškiai parodo, jog ji puikiai supranta, kad pasiūlyta politika patyrė fiasko. Kai nėra net menkiausios vilties, kad rinkėjai dar kartą patikėtų valstybę valdyti būtent šioms politinėms jėgoms, nedelsiant buvo skubama pasisakyti prieš pirmalaikius rinkimus.
Ketvirtadienio balsavimas Seime, kuomet dėl galimybės rengti pirmalaikius rinkimus pasisakė tik 50 seimūnų, aiškiai parodė, kad dabartinė valdžia sieks visais būdais ir priemonėmis išlaikyti valdžią ne tik iki artėjančių savivaldybių, bet ir iki Seimo rinkimų 2012 metais.
Šiandien ne Seimas nepritarė savo pasileidimui. Tam pirmiausiai nepritaria patys konservatoriai, puikiai suprasdami, kad po jų vykdytos politikos po priešlaikinių rinkimų Seime begali likti, ko gero, tik keturi ar šeši nariai iš keturiasdešimt šešių partijos atstovų. Tad rūpestį dėl skaudamos galvos nereikėtų stengtis perkelti ant opozicijos pečių. Reikia patiems ieškoti efektyvių vaistų ne tik tinkamai organizuojant Seimo darbą, bet ir tokių Vyriausybės sprendimų, kurie visuomenei ir verslui realiai padėtų amortizuoti krizės padarinius. Tačiau, mano įsitikinimu, tokie dalykai šiandieninei valdžiai yra ne pagal jų jėgas.
 |
