Sekite 15min Google
„Švietimo ir sporto ministerijos portalo AIKOS duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 116 nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų, – sako tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – jų finansinių duomenų analizė rodo, kad didžioji sektoriaus dalis pastaraisiais metais plėtėsi. Iš 98 mokyklų, kurių 2024 ir 2025 m. finansiniai rezultatai yra prieinami, 81 mokyklos pajamos augo, 16 mažėjo, o vienos nepakito.“
Plėtrą rodo ir darbuotojų skaičius. 83 mokyklose jis didėjo, 15 mažėjo, o keturiose nepakito.
Didžiausias pajamas 2025 m. iš analizuotų mokyklų gavo Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje – 9,49 mln. Eur. Toliau rikiavosi „Herojus“ – 9,20 mln. Eur, „Erudito licėjus“ – 8,93 mln. Eur, Karalienės Mortos mokykla – 7,55 mln. Eur ir Klaipėdos licėjus – 6,97 mln. Eur.
Būtina pažymėti, kad trijų į šį penketuką patenkančių mokyklų finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais. Štai Tarptautinės Amerikos mokyklos finansiniai metai trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d., todėl jos 2025 m. rezultatas apima laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. Karalienės Mortos mokyklos ir Klaipėdos licėjaus finansiniai metai trunka nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.
Augančios pajamos dar nereiškia didelio pelno
Pagal pelningumą privačių mokyklų sektorius gerokai margesnis. Iš mokyklų, pateikusių finansinę atskaitomybę, 61 metus baigė pelningai, 30 patyrė nuostolį, o 11 rezultatas buvo nulinis. Tarp mokyklų, kurių abiejų metų rezultatus galima palyginti, 53 finansinis rezultatas pagerėjo, 34 pablogėjo, o 11 nepasikeitė.
Didžiausią grynąjį pelną 2025 m. uždirbo Saulės privati gimnazija – 3,41 mln. Eur. Karalienės Mortos mokyklos pelnas siekė 2,26 mln. Eur, „Erudito licėjaus“ – 719 tūkst. Eur, Klaipėdos licėjaus – 583 tūkst. Eur, Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus – 414 tūkst. Eur.
Investuotojų susidomėjimas
Vienas ryškiausių šios vasaros sandorių – Karalienės Mortos mokyklos pardavimas. Rugpjūčio 18 d. Konkurencijos taryba leido Ispanijos bendrovei „Nuevo Ágora Centro de Estudios“ įsigyti 100 proc. Karalienės Mortos mokyklos ir „Vaikystės sodo“ akcijų bei perimti šių bendrovių kontrolę.
Finansiniai rezultatai rodo, kad įsigyjamas augantis verslas. Karalienės Mortos mokyklos pajamos per dvejus iš eilės einančius finansinius metus padidėjo nuo 6,45 mln. iki 7,55 mln. Eur, o grynasis pelnas – nuo 1,48 mln. iki 2,26 mln. Eur.
Dar vienas svarbus sandoris paskelbtas rugpjūtį: Lietuvos technologijų grupė „Tesonet“ ir „INVL Private Equity Fund II“ per bendrą įmonę „Kurianti karta“ ketina įsigyti Šiaurės licėjaus mokyklų ir darželių tinklą. Sandorį tikimasi užbaigti iki 2026 m. pabaigos, gavus Konkurencijos tarybos leidimą.
Naujausiu, 2024 m. rugsėjo 1 d.–2025 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpiu mokyklą valdančios bendrovės „Mokykla Šiaurės licėjus“ pajamos siekė 4,49 mln. Eur, o grynasis pelnas – 57,7 tūkst. Eur. Ankstesnė finansinė ataskaita apėmė tik aštuonis mėnesius, todėl šių laikotarpių finansinių rezultatų tiesiogiai lyginti negalima. Vidutinis darbuotojų skaičius 2024–2025 m. išaugo nuo 114,3 iki 126,8.
Tolimesnio augimo ribas brėš demografija
Nors privačių mokyklų sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, ilgainiui jam teks susidurti su mažėjančiu mokinių skaičiumi. 2015 m. Lietuvoje gimė 31,5 tūkst. vaikų, o 2022 m. – jau tik 22,1 tūkst., ir gimstamumas toliau mažėja. Tai reiškia, kad šio dešimtmečio pabaigoje į mokyklas pradės ateiti gerokai mažesnės vaikų kartos. Todėl tolesnis privačių mokyklų augimas vis labiau priklausys ne nuo bendro mokinių skaičiaus didėjimo, o nuo privačių mokyklų gebėjimo atsiriekti didesnę švietimo rinkos dalį. Tokia tendencija jau matoma: 2020–2023 m. mokinių skaičius nevalstybinėse bendrojo ugdymo mokyklose išaugo beveik 50 proc.
„Akivaizdu, kad ilgainiui pervilioti mokinius iš valstybinio sektoriaus darysis vis sunkiau, nes ne visi tėvai išgali mokėti tikrai nemažus pinigus už privatų mokslą. Augs konkurencija ir tarp pačių privačių mokyklų, – aiškina „Creditreform Lietuva“ direktorius, – kol kas iš rinkos oficialiai yra pasitraukusi tik mokykla „Varnų sala“, kuriai 2025 m. pradžioje iškelta bankroto byla. Aštrėjant konkurencijai dėl mokinių, bankrutuojančių privačių mokymo įstaigų gali daugėti.“
