Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

PZU įsigyto „Lietuvos draudimo“ kaina – dalimis parduodamas „PZU Lietuva“ verslas

PZU
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / PZU
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos draudimo rinkoje šiuo metu vykdomas vienas didžiausių sandorių istorijoje. Stambiausia Lenkijos draudimo bendrovė PZU perka didžiausią mūsų šalies draudimo įmonę „Lietuvos draudimas“. Sandoriui gautas Konkurencijos tarybos pritarimas, tačiau jis galės įvykti tik PZU atsisakius dalies Lietuvoje turimo verslo. Mūsų šalyje PZU valdo draudimo bendrovę „PZU Lietuva“.

15min.lt žiniomis, PZU aktyviai ieško pirkėjo. Svarstomas ir viso PZU Lietuvoje valdomo verslo pardavimas. Kol kas šia tema bendrovės atstovai plačiau diskutuoti nėra linkę. Tai suprantama – norinčiam įsigyti konkurentą investuotojui gali tekti atsisakyti savo darbuotojų, rinkos dalies ir net prekės ženklo.

Turi atsisakyti KASKO ir turto draudimo

PZU gali įgyvendinti šį sandorį tik tuo atveju, jeigu Konkurencijos tarybos nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka tretiesiems asmenims bus perleistas verslas, susijęs su UAB „PZU Lietuva“ vykdoma KASKO draudimo ir turto draudimo veikla, – teigė J.Brėskytė.

Lietuvos Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus vedėja Jurgita Brėskytė 15min.lt nurodė, kad PZU leista įsigyti „Lietuvos draudimą“ tik pirkėjams įsipareigojus perleisti tretiesiems asmenims, nesusijusiems su koncentracijoje dalyvaujančiais ūkio subjektais, dalį savo verslo.

„PZU gali įgyvendinti šį sandorį tik tuo atveju, jeigu Konkurencijos tarybos nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka tretiesiems asmenims bus perleistas verslas, susijęs su UAB „PZU Lietuva“ vykdoma KASKO draudimo ir turto draudimo veikla. Jeigu pirkėjas nebūtų rastas, šis sandoris negalėtų būti įgyvendintas“, – teigė tarnybos atstovė.

Pasak jos, toks buvo pačios PZU pasiūlymas: „Konkurencijos taryba savo iniciatyva nesiūlo ir nenustato įpareigojimų ūkio subjektams, tačiau Konkurencijos taryba vertina ūkio subjektų pateiktų įsipareigojimų tinkamumą“.

Paprasčiau parduoti visą

Pardavinėjant atskirus portfelius didžiausias iššūkis nebūtinai yra teisinga kaina. Kyla klausimas, kaip bus pasidalinti klientai, – minėjo A.Romanovskis.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis 15min.lt nurodė, kad pasirinktas bendrovės „PZU Lietuva“ smulkinimo kelias Lietuvoje iki šiol išbandytas nebuvo.

„Dažniausiai taip ir būna, kad turi atsisakyti valdomo verslo, jei nori pirkti didelį konkurentą. Tai per didelės koncentracijos klausimas. Dalis rinkos dalyvių buvo įsitikinę, kad PZU bus įpareigota parduoti  visą bendrovę „PZU Lietuva“. Palyginti su „Lietuvos draudimu“, tai gerokai mažesnė įmonė. Juk Lenkijos investuotojai pirko rinkos lyderį.

Pasirinktas portfelių pardavimo mechanizmas Lietuvoje iki šiol dar nebuvo naudotas. Iš praktinės pusės pardavinėti visą įmonę būtų logiškiausia. Pardavinėjant atskirus portfelius didžiausias iššūkis nebūtinai yra teisinga kaina. Kyla klausimas, kaip bus pasidalinti klientai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Romanovskis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Romanovskis

Pavyzdžiui, „PZU Lietuva“ klientas turi ir KASKO, ir privalomąjį automobilio draudimą. Pagal dabartinį susitarimą, KASKO klientai bus parduoti kažkam kitam, o privalomasis draudimas liks „PZU Lietuva“. Klientui tai gali būti nepatogu ir jis gali nesutikti. Dėl KASKO gali persiskirstyti ir privalomojo automobilių draudimo portfelis, nes klientai gali išeiti ten, kur jiems teikiamos visos paslaugos. Tai klausimai, kurie Lietuvoje dar nebuvo praktikoje patikrinti“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Pirkėjų netrūks

„Lietuvos draudimas“ yra brangiausias prekės ženklas draudimo rinkoje ir vienas iš žinomiausių lietuviškų prekės ženklų apskritai.

A.Romanovskis neabejojo, kad norinčių pirkti „PZU Lietuva“ klientų portfelius netrūks: „Žinau tiksliai, kad yra Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių, kurios pretenduos įsigyti parduodamas „PZU Lietuva“ verslo dalis. Tai ypač aktualu mažesniems rinkos dalyviams, kurie investavę labai greitai gali stipriai išaugti. Reikia prisiminti, kad Lietuvoje maži rinkos dalyviai priklauso pasauliniu mastu didelėms ir turtingoms kompanijoms.“

Pasak jo, nors pardavimui duotas pusantrų metų terminas, Konkurencijos taryba turi priemonių užtikrinti, kad kaina nebus numušta per žemai naudojantis situacija.

Pašnekovo teigimu, nesvarbu, ar „PZU Lietuva“ bus parduota visa, ar tik verslo dalis, tačiau jos Lietuvos draudimo rinkoje greičiausiai neliks: „Labai abejoju, kad ateityje veiks dvi atskiros įmonės. Tikėtina, kad sujungimas vyks „Lietuvos draudimo“ pagrindu. Konkurencijos taryba įvertino, kuriose srityse gali atsirasti vienos įmonės dominavimas. Kitur tos grėsmės nėra.“

Brangiausias prekės ženklas

Asociacijos vadovas buvo įsitikinęs, kad PZU nebandys keisti „Lietuvos draudimo“ pavadinimo, nes šis prekės ženklas turi itin didelę vertę.

„Tai yra brangiausias prekės ženklas draudimo rinkoje ir vienas iš žinomiausių lietuviškų prekės ženklų apskritai. Jo istorija ateina iš sovietinių laikų ir jis giliai įsišaknijęs žmonių sąmonėje. Be to, pats pavadinimas su žodžiu Lietuva yra puikus.

123rf.com nuotr./Projektas
123rf.com nuotr./Draudimas

Kiti prekių ženklai yra gerokai silpnesni. PZU Lietuvoje veikia apie dešimt metų. Jos pavadinimą pakeisti yra kur kas paprasčiau. Tuo pat metu, jie nėra tokie stiprūs, kad rizikuotų atsisakyti „Lietuvos draudimo“ pavadinimo. Jei dėl kažko galim būti tikri, tai dėl „Lietuvos draudimo“ pavadinimo. Gal prie jo atsiras koks nors papildymas, tačiau „Lietuvos draudimas“ liks“, – minėjo A.Romanovskis.

Kol kas pirkėjo nėra

Spalio pradžioje pranešta, kad bendrovė turi 17 mėnesių savo verslo dalies Lietuvoje pirkėjui rasti.

PZU atstovė Agnieszka Zebrowska 15min.lt teigė, kad dalies verslo pardavimas yra jautri tema, kurios plačiau komentuoti nėra galimybės.

Spalio pabaigoje PZU išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kad baigė 360 mln. eurų vertės sandorį, kuriuo iš „RSA Group“ įsigijo Lenkijos tiesioginio draudimo rinkos lyderę „Link4 Towarzystwo Ubezpieczeń SA”, Lietuvos draudimo rinkos lyderę „Lietuvos draudimas” ir Latvijos „Balta”. Šis sandoris apėmė ir Danijos „Codan Forsikring A/S” filialą Baltijos šalyse.

Spalio pradžioje pranešta, kad bendrovė turi 17 mėnesių savo verslo dalies Lietuvoje pirkėjui rasti. Bendrovės vadovai pabrėžė, kad paprastai tokiems sandoriams reikia nemažai laiko. Taip pat akcentuota, kad draudimo bendrovės klientai Lietuvoje dėl šių sandorių nepatogumų nepatirs.

A.Zebrowskos teigimu, per pastarąsias kelias savaites situacija iš esmės nepasikeitė. Bendrovė toliau ieško galimo pirkėjo, jokie oficialūs sutarimai dar nėra pasiekti.

Ar tikrai kyla pavojus rinkai?

Konkurencijos tarybos atstovės pasiteiravus, ar siekiant didinti konkurenciją rinkoje neatsitiks taip, kad tiesiog išnyks vienas iš rinkos dalyvių, J.Brėskytė patikslino, kad reiktų galvoti ne apie pavojų įmonei, o apie grėsmes kitiems rinkos dalyviams ir vartotojams.

123rf.com nuotr./Konkurencija
123rf.com nuotr./Konkurencija

Panašų sprendimą Konkurencijos taryba priėmė 2001 m. reguliuodama alaus rinką. Danijos alaus koncernas „Carlsberg“ buvo įpareigotas parduoti „Kalnapilio“ alaus daryklą.

„Ir akademiniai tyrimai, ir ilgamečiai rinkos stebėjimai liudija, kad  tuomet, kai įmonės yra priverstos konkuruoti dėl vartotojų, didėja pasiūla, mažėja kaina, o neretai atsiranda ir nauji rinkos žaidėjai. Tai, kad didesnės bendrovės, įgyvendindamos susijungimo sandorį turi parduoti dalį verslo, yra įprasta pasaulinė praktika.

Tai suteikia galimybę kitiems rinkos dalyviams praplėsti siūlomų prekių asortimentą ar paslaugų paketą ir galbūt tapti stipresniu konkurentu tam tikroje rinkoje. Kalbant paprastai, koncentracija su įsipareigojimais reiškia, kad po sandorio ir avis lieka sveika, ir vilkas sotus“, – paaiškino pašnekovė.

Ne pirmas kartas

Panašų sprendimą Konkurencijos taryba priėmė 2001 m. reguliuodama alaus rinką. 1997 m. Danijos alaus koncernas „Carlsberg“ per „Baltic Beverages Holding“ nusipirko bendrovę „Utenos alus“, o po poros metų įsigijo 95 proc. AB „Švyturys“ akcijų. „Carlsberg“ sujungė šias dvi alaus daryklas sukurdama kompaniją „Švyturys-Utenos alus“. „Baltic Beverages Holding“ nuo 1994 m. priklausė ir „Kalnapilio“ alaus darykla.

Konkurencijos taryba įpareigojo investuotoją atsisakyti alaus daryklos „Kalnapilis“, kuri buvo parduota „The Danish Brewery group“, kuri jau valdė „Vilniaus taurą“. Sujungus šias dvi įmones atsirado „Kalnapilio-Tauro grupė“.

informacija
GJENSIDIGE, draudimo AB Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius
Vadovas: Marius Jundulas Darbuotojų sk.: 707 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
LIETUVOS DRAUDIMAS, AB centrinė buveinė
Vadovas: Kęstutis Šerpytis Darbuotojų sk.: 1123 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką