Pirmiausiai dėl to, kad strategijos įgyvendinamo procesas turi vykti sparčiau, ypač įgyvendinant energetikos, kaip vieną prioritetinių šios strategijos sričių, politiką. Tai svarbi ES ir jos valstybių narių išorės santykių dalis. Privalome plėtoti Baltijos šalių bendradarbiavimą su aplinkinėmis valstybėmis, nepamiršdami mažinti regiono priklausomybę nuo iš Rusijos gaunamos energijos.
Labai gerai, kad šioje strategijoje atrasta vietos ir atominio saugumo regione klausimams. Tikiuosi, kad nuostata, jog dėl numatytos branduolinės energetikos plėtros Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų, neliks tik popieriuje, bet ir bus įgyvendinta.
Privalome užtikrinti, kad ne tik ES valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, kuriose planuojama statyti branduolines elektrines, į šias nuostatas nepažiūrėtų pro pirštus. Kuriamas Baltijos atominis trikampis yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos rūpestis. Rusijos ir Baltarusijos planai statyti naujas atomines elektrines prie rytinių ES sienų sudaro prielaidas, kad gali gerokai susilpnėti ne tik aplinkinių valstybių, bet ir Skandinavijos bei visų Vakarų Europos ekologinis saugumas.
Tai iš tiesų opus klausimas ir Lietuvai labai svarbi problema. Labai gerai, kad Lietuvai svarbūs dalykai dėl branduolinės energetikos saugumo pažymėti ir Baltijos jūros regiono strategijoje.
Dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijos Astravo rajone neseniai buvau susitikęs su Baltarusijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje V. Dražinu. Europos Parlamente pradėjau konsultacijas su Baltijos jūros valstybes atstovaujančiais europarlamentarais dėl galimybių rengti bendrus susitikimus „Baltijos atominio trikampio“ problemoms išnagrinėti ir ieškoti būdų bei poveikio priemonių stiprinti šio regiono atominių elektrinių saugumo klausimus.
Tai tik pirmieji žingsniai kovoje dėl Lietuvos ir Skandinavijos bei visos Europos branduolinio saugumo. Bendromis jėgomis turime pasiekti, kad Lietuvos pašonėje nebūtų statomi eksperimentiniai reaktoriai. Ne ką mažiau svarbus uždavinys – išsiaiškinti, kokį poveikį atominės elektrinės gali padaryti Neries ir Nemuno upių baseinų ekologinei pusiausvyrai, augmenijai ir vandens gyvūnijai. Galų gale, atominių elektrinių darbo metu panaudotas vanduo pateks ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą – kokį poveikį tai turės jų ekosistemoms?
Išsiaiškinti šiuos klausimus būtinos koordinuotos visų mūsų valstybės institucijų pastangos. Tikiuosi, kad ir šiandieninė Lietuvos valdžia supranta šios problemos svarbą ir imsis deramų priemonių atstovaujant valstybės bei jos piliečių interesus.
Manau, kad Lietuva, nieko nelaukdama, jau šiandien galėtų imtis iniciatyvos ir kviesti ir Rusiją ir Baltarusiją kartu statyti naują atominę elektrinę. Sutikite, kad viena viso regiono valstybių poreikius patenkinanti elektrinė dėl to regiono ekologinio ir branduolinio saugumo yra geresnis pasirinkimas negu trys atskiros atominės elektrinės.
Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys
 |
| Pavadinimas |
