Sekite 15min Google
Energetikos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė sako, kad iki šiol Lietuva tokio atliekyno statybai jau turėjo būti sukaupusi apie 0,5 mlrd. eurų, bet iki metų pabaigos sąskaitoje tebus maždaug 170 mln. eurų: „Atsilikimas yra.“
Pasak Valstybės kontrolės Teisėtumo užtikrinimo departamento vyriausiojo teisininko Gintaro Pakalniškio, esant tokiai situacijai nebus tinkamai pasiruošta jo statybai, kuri numatyta 2050-2070 metais.
„Išlieka didelė rizika, kad laiku neužtikrinus finansavimo papildomos atliekų saugojimo išlaidos bus didesnės. Tikimės iš Vyriausybės didesnio lyderio lyderystės vaidmens“, – trečiadienį Seimo energetikos ir darnios plėtros komitete teigė Valstybės kontrolės atstovas.
„Tempas yra nepakankamas, nes viso projekto kaina yra virš 7 mlrd. eurų. Dar nėra vertinta infliacija ir visos rizikos – tiktai, kaip minėjau, 2024 metais gruodį projektas buvo pervertintas“, – komitete sakė E. Radišauskienė.
Pasak jos, 2027 metais planuojama baigti atidėjinių atliekyno projektui finansuoti skaičiavimo metodiką. Dabar į kaupimo sąskaitą patenka įmonių dividendai ir lėšos už elektrinės parduotą turtą: „Kito finansavimo šaltinio nėra.“
Europos Sąjunga nefinansuoja atliekynų įrengimo.
Be to, E. Radišauskienės teigimu, ministerija svarsto, kaip būtų galima sumažinti atliekyno kainą: „Pavyzdžiui, artimiausiais metais planuojame tiesiog mažinti planuojamų dėti atliekų kiekį.“
Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė teigė, kad dabar vidutiniškai reikia sukaupti apie 107 mln. eurų per metus.
Pasak jos, ministerija šiuo metu vertina valstybės rezervų valdymo modelį, įskaitant ir Rezervinį fondą, kuriame kaupiami pinigai atliekynui, o analizę žadama baigti iki metų pabaigos.
E. Radišauskienės teigimu, sudarant kitų metų valstybės biudžeto projektą buvo prašoma numatyti papildomų lėšų atliekyno statybai: „Laukiam tikrai analizės (valstybės rezervų valdymo – BNS) ir pagal tai matysime, kokie turi būti kaupimo tempai.“
Energetikos ministerijos Branduolinės energetikos politikos grupės patarėja Patricija Ceiko pranešė, kad antžeminė atliekyno dalis užims apie 200 hektarų.
„Statiniai bus tik 40 hektarų, 160 hektarų reikės tik statybos metu – iškastai žemei laikyti. O požeminė dalis užims apie 3-4 kvadratinius kilometrus.
E. Radišauskienės teigimu, šias atliekas Lietuva turės saugoti savo teritorijoje, nes kitos šalys nepriima radioaktyvių atliekų. Pasak jos, Europos Komisija bando inicijuoti regioninį atliekyną, tačiau dauguma šalių tam nepritaria.
Atliekyne būtų saugomas ne tik panaudotas branduolinis kuras, kurio, pasak E. Radišauskienės, yra 2 416 tonų (apie 15 proc. visų atliekų), bet ir 3 820 tonų (24 proc.) grafito ir iki 10 tūkst. tonų (61 proc.) kitų ilgaamžių radioaktyvių atliekų.
Dabar šios atliekos saugomos trijose saugyklose, kurų naudojimo laikas baigsis po 50-70 metų.
Kanclerės teigimu, giluminis atliekynas bus įrengtas molyje ir kristaliniame pamate – kietojoje ir seniausioje Žemės plutos dalyje. Iki 2034 metų vyks geologiniai tyrimai, 2028 metais planuojama atlikti atliekyno poveikio ir ekonominį vertinimą.
„Tai yra labai jautrus visuomenei projektas“, – teigė ji.
BNS anksčiau rašė, kad giluminio atliekyno vietą planuojama išsirinkti iki 2049 metų, kai bus atlikti potencialių vietų geologiniai tyrimai, o jo statybą norima užbaigti iki 2070 metų. Atliekynas bus pildomas iki 2084 metų ir uždarytas 2093 metais, o jo priežiūra truks dar 100 metų.
2049 metais planuojama nugriauti jėgainės pastatus, tačiau neatmetama, kad jie galėtų būti panaudoti kitai paskirčiai.
