Rasai Štrafėlienei buvo linksma prisiminti pirmuosius verslo žingsnelius, kuriuos ryžtingai žengti paskatino vyras Vaidas atkakliai tikindamas, kad ji sugebėsianti. Į pokyčių kryžkelę moterį atvedė aplinkybės: dvylika metų dirbusi samdoma siuvėja, po vaiko auginimo atostogų nebeturėjo kur grįžti, nes buvo likviduota darbo vieta.
Ponia Rasa, būdama kvalifikuota siuvėja, įveikusi abejones ryžosi kurti sau darbo vietą. Jos ir vyro tėvai nupirko patalpas, pati įsigijo keturias siuvimo mašinas, atliekančias skirtingas operacijas.
Pašnekovė vardijo, kokios paslaugos jos siuvyklėlėje populiariausios: "Dažniausiai vyrai prašo siaurinti kelnes, o moterys – sukneles, sijonus. Tenka daug lopyti, pavyzdžiui, kliento mėgstamų džinsų prasitrynusias specifines vietas, koreguoti apatinį trikotažą. Susiuvu iširusias siūles, trumpinu, atlenkiu, keičiu užtrauktuko mechanizmą. Manęs nenustebintų joks klientų pageidavimas – koreguoju, modeliuoju, tik su oda ir kailiais nedirbu. Konkurentų nebijau, žmonės atsirinks, pas ką eiti."
Moteris aiškino, kad netikslinga patiems klientams pirkti užtrauktukų, nes ji iš tiekėjų gauna daug pigiau. Pasitaiko, kad atneša striukių su pačių išardytais užtrauktukais, o paaiškėja, kad tereikėjo naują galvutę jiems pritaikyti. Tokie veiksmai tik apsunkina ir pabrangina paslaugą. Pasitaikė atvejų, kai sulaukdavo gana nešvarių drabužių taisyti, todėl dabar ant siuvyklėlės durų kabo skelbimas, kad priimami tik švarūs drabužiai. Atnešti pirkti dėvėti drabužiai nelaikomi nešvariais.
Verslininkė Rasa teigė, kad jos klientai – pozityvūs ir geranoriški žmonės. Ji lig šiol jaučia didžiulį dėkingumą klientei, kurios kostiumėlį verslo pradžioje jaudindamasi per daug patrumpino. Ko tik nedarė, vis tiek šnipštas gavosi, bet moteris išliko supratinga.
Prieš keletą metų 70–80 procentų klientų atnešdavo taisyti drabužius, įsigytus dėvėtų drabužių parduotuvėse, o dabar sulaukianti daugiau naujų, ypač parsisiųstų iš užsienio, drabužių.
Dvylika metų dirbusi samdoma siuvėja, po vaiko auginimo atostogų nebeturėjo kur grįžti, nes buvo likviduota darbo vieta.
Paaiškėjo, kad drabužių taisymo verslui būdingas sezoniškumas, klientų bangavimas. R.Štrafėlienė dėstė, kad dažniausiai klientų sulaukia prieš mokslo metų pradžią, atvėsus orams, kai pereinama prie šiltesnės aprangos, ir pavasarį, prasidėjus spintų valymo vajui. Visuomet klientų pagausėdavo prieš Kalėdas, sausis būdavo ramesnis, o šiemet atvirkščiai. Ramesniu laikotarpiu ponia Rasa bandė ir taisyti, ir siūti. Tačiau įsitikino, kad vienu metu visko aprėpti neįmanoma.
Pašnekovė patikino, jog klientai džiaugiasi, kad jos paslaugos nebrangios. Moteris atviravo, kad jeigu reikėtų mokėti už patalpų nuomą ir šildymą, situacija būtų niūroka.
