Priešingai negu pagrindinė konkurentė PSA, kuri gamina „Peugeot“ ir „Citroen“ automobilius, „Renault“ niekada nebuvo visiškai pasitraukusi iš Irano – net sankcijų laikotarpiu – ir šioje šalyje jau gamina po maždaug 200 tūkst. automobilių per metus.
Tačiau įmonei teko sustabdyti savo augimo planus – iki tol, kol Iranas su galingiausiomis pasaulio šalimis pasiekė susitarimą dėl branduolinės programos, kuris įsigaliojo 2016 metų sausį.
Pagal planuojamą pasirašyti sutartį „Renault“ steigs partnerystę su Irano „Negin Khodro“ ir vyriausybine Pramonės plėtros ir renovacijos organizacija (IDRO).
„Renault“ turės 60 proc. bendrosios įmonės akcijų, „Negin Khodro“ – 20 proc., o IDRO – likusius 20 proc.“, – pareiškė šaltiniai, kurie nenurodė, kiek bus investuojama lėšų.
Derybos buvo itin sudėtingos, nes „Renault“, kaip buvo pranešama, nenorėjo sutikti su Irano reikalavimu 40 proc. reikalingų dalių pirkti iš vietos gamintojų, kuriems ne visada pavyksta laikytis tarptautinių standartų.
„Renault“ pareigūnai mano, kad jų įmonė neturėtų būti verčiama dirbti su Irano dalių gamintojais, nes ji tiesiogiai investuoja į vietos gamybą“, – laikraščiui „Donya-e-Eqtesad“ neseniai sakė IDRO vadovas Mansouras Moazamis.
Iranui atsikračius tarptautinių sankcijų, Prancūzijos įmonės suskubo atkurti prekybos ryšius su šia šalimi. Vien energetikos milžinė „Total“ praėjusį mėnesį pasirašė milijardinės vertės sutartį dėl dujų telkinio plėtojimo Irane, nors Vašingtonas daro vis didesnį spaudimą, reikalaudamas izoliuoti šalį.
