Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 27, 12:46

Restoranų atstovai gąsdina bankrotais, bet I.Šimonytė nesitraukia: „toks susitarimas“

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Restoranų atstovai kalba apie gresiančius bankrotus, bet premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad toks buvo susitarimas, šios verslo srities rugpjūčio rezultatai geri, o išgyventi aukštas elektros kainas padės mokesčių atidėjimas.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos surengtas protestas
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos surengtas protestas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Kalba apie bankrotus

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos.

„Kokie 50 proc. maitinimo sektoriaus įmonių tikrai bankrutuotų (nelikus PVM lengvatos – BNS), be jokios abejonės, nes be drastiškai padidėjusių energijos kaštų, dar prisideda 55 mln. eurų nesumokėtų mokesčių ir infliacijos išgąsdintų klientų nebuvimas“, – antradienį protesto akcijoje sakė E. Šiškauskienė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Evalda Šiškauskienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Evalda Šiškauskienė

Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis, valdantis 65 restoranus su 1,2 tūkst. darbuotojų, sakė, kad yra didelė tikimybė, kad nelikus lengvatinio PVM grupė bankrutuotų.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis, valdantis 65 restoranus su 1,2 tūkst. darbuotojų, sakė, kad yra didelė tikimybė, kad nelikus lengvatinio PVM grupė bankrutuotų.

„Nekalbant apie elektrą, vien žaliavų kainos šiemet mums augo 30 proc., dėl to kainas pakėlėme 15 proc. Taigi, jau atsiliekame, o tada nuo Naujųjų nukrenta dar PVM ir padidėjusi minimali alga – paskutinės vinys į karstą“, – BNS sakė G.Balnis.

„Taip, esame dideli, tačiau, kai per mėnesį 100 restoranų užsidarys, ko gero, bus šioks toks šokas gyventojams, nes bankrutuotų visa grupė – dalimis nebankrutuojama“, – pridūrė jis.

„Amber Food“ savininko teigimu, bankrutavus ar veiklą sustabdžius didelei daliai maitinimo įstaigų, klientų srautai persiskirstys ir išlikusiųjų restoranų apyvarta ūgtels, o tai pastariesiems leistų išgyventi.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos surengtas protestas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos surengtas protestas

Daugiau nei 20 metų Palangos žuvies restoraną „Žuvinė“ su vyru valdanti Rūta Sakalauskienė teigė, kad ši krizė gali palaidoti ilgametį šeimos verslą.

„Restoranai tai atsidaro, tai užsidaro – mes dirbame jau 20 metų. Taip, ir šią vasarą užsidirbome šiek tiek pinigų, bet iš jų planavome išgyventi žiemą, tačiau penkiskart išaugus elektros kainoms jų nebeužteko vieno rugsėjo mėnesio sąskaitoms apmokėti. O dabar, kai grasina grąžinti PVM, tiesiog galai nebesueina“, – BNS sakė „Žuvinės“ savininkė.

E.Šiškauskienė anksčiau BNS sakė, kad pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė – daugiau nei per 2020–2021 metus. Asociacija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 7 tūkst. restoranų ir kavinių, juose dirba daugiau nei 37 tūkst. žmonių, o viešbučiuose – dar 14 tūkst.

LVRA duomenimis, komunaliniai mokesčiai viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus didėjo 2,3 karto, žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis – 25 proc. Be to, restoranai patyrė šoką ir dėl per 8 pastaruosius mėnesius 7–8 kartus išaugusių komunalinių sąskaitų.

I.Šimonytė: susitarimo turi būti laikomasi

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, jog 9 proc. PVM lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pabrėžė, kad PVM lengvata kavinėms buvo įvesta dėl pandeminių ribojimų, o energetinė krizė visiems verslams sudėtinga vienodai ir jiems rengiama mokesčių atidėjimo priemonė.

„Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį. Tai buvo vienas iš tų sektorių, kuriam daugiau teko naštos dėl veiklos stabdymų, uždarymų ir kitų apribojimų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Pykite, nepykite, aš suprantu, kad galbūt kažkas nori dar geresnių rodiklių, bet tikrai rodikliai nėra blogi.

„Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 metų pabaiga kažkada ateis ir ji atėjo“ – pridūrė ji.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

„Dabar vėl prie to klausimo grįžti, naudoti įvairius argumentus normalu turbūt, bet norėčiau priminti tai, dėl ko tarėmės tuomet. Tai kodėl tie susitarimai dabar neturėtų galioti, aš nežinau“, – aiškino I.Šimonytė.

Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, jog Statistikos departamento antradienį paskelbti maitinimo įmonių bei mažmeninės prekybos apyvartų duomenys rugpjūčio mėnesį „nėra blogi“.

„Pykite, nepykite, aš suprantu, kad galbūt kažkas nori dar geresnių rodiklių, bet tikrai rodikliai nėra blogi“, – teigė ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pabrėžė, kad PVM lengvata kavinėms buvo įvesta dėl pandeminių ribojimų, o energetinė krizė visiems verslams sudėtinga vienodai ir jiems rengiama mokesčių atidėjimo priemonė.

„Manome, kad ta lengvata galės pasinaudoti tiek šis, tiek kiti sektoriai, jei atitinka nustatytus kriterijus (energetikos sąnaudos sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų – BNS)“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė.

G.Skaistė taip pat pranešė, kad antradienį nustatytos sumažintos palūkanų normos už mokestinių paskolų sutartis – jas pasirašiusios įmonės galėtų pasinaudoti galimybe ir mokėti mažesnes palūkanas nei iki šiol.

„Šis sprendimas įsigalios ketvirtajam šių metų ketvirčiui“, – sakė G.Skaistė.

Ji taip pat kalbėjo, kad apgyvendinimo verslo situacija yra kitokia, todėl dėl PVM lengvatos jam bus apsispręsta kartu su kitų metų biudžetu.

Ministrė teigė, kad sprendimai dėl lengvatų turi būti pamatuoti ir subalansuoti.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

„Kiekvienas ministras savo kuravimo srityje rastų daug lengvatų, kurios galėtų padėti jo kuravimo sričiai, tačiau Finansų ministerijai reikia matyti visą bendrą vaizdą ir suvesti visus pageidavimus ir lūkesčius į tokį biudžeto projektą ir deficitą, kuris nevestų iš proto skolintojų ir atitiktų subalansuotą fiskalinę politiką“, – sakė G.Skaistė.

A.Armonaitė laikosi kitos nuomonės

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, skirtingai nei premjerė ir finansų ministrė, sako remianti idėją, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms turi būti pratęsta.

„Toks nedidelis pratęsimas, manau, būtų prasmingas“, – antradienį žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė A. Armonaitė.

„Tos nuomonės laikomės. Su biudžetu spręsime. (...) Aš asmeniškai palaikyčiau. Yra restoranų, kurie, pavyzdžiui, už elektrą mokėjo kelis šimtus eurų vasarą, o dabar moka tūkstančiais“, – pridūrė ministrė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė

Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį siekė 140,6 mln. eurų (to meto kainomis) – 1,4 proc. daugiau nei liepą. Per metus jų apyvarta padidėjo 13,2 procento.

Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką