Darius Grabauskas rodydamas švedų panaudotus baldus tiesiog švyti iš laimės, tikindamas, kad tai yra labai kokybiški ir kone nesugadinami baldai, kuriuos jis ir gauna, ir parduoda pusvelčiui.
„Skambinu ir sakau, kad įmonė dalija pinigus veltui“, – 15min aiškino jis. D.Grabauskas tikina, kad gerų panaudotų baldų jo sandėlyje pilna todėl, kad Švedijoje sparčiai mažėja darbo vietų skaičius dėl robotizacijos. Be to, įmonės, kurios kraustosi, paprasčiausiai atsisako senų baldų, kurie jam – tikras lobis.
Švedija sparčiai automatizuoja darbą
D.Grabauskas vis kartoja, kad vien Stokholme, kur sėdimą darbą dirba apie 300 tūkst. žmonių, kas metus darbo vietų skaičius sumažėja procentu. Iš ten – ir jo prekė: vyras superka švedams nebereikalingus baldus, juos restauruoja ir pardavinėja Lietuvoje.
Tikslių duomenų, kiek darbo vietų biuruose Švedija netenka būtent dėl robotizacijos, nepavyko rasti. Tačiau faktas, kad Švedija yra tarp darbo automatizacijos pasaulinių lyderių.
Pasaulyje, Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 10 tūkst. darbuotojų vidutiniškai tenka po 74 robotus. Ypač išsiskiria Pietų Korėja, kur šis rodiklis siekia 631. Europos Sąjungoje pagal industrinių robotų įdarbinimą pirmauja Švedija (223 robotai 10 tūkst. gyventojų), ją vejasi Danija (211 robotų), Italija (185 robotai), Ispanija (160).
„Mūsų tyrimas parodė, kad technologijų pažanga nelems masinių atleidimų, bet paskatins bendradarbiavimą tarp žmonių ir mašinų, ir pakeis mūsų požiūrį į žmogaus darbo jėgą. Tam, kad tai įvyktų, žmonės turės būti išsilavinę ir turėti įvairių įgūdžių“, – aiškino tyrimo apie robotų įtaką Švedijoje autoriai iš Stokholmo ekonomikos mokyklos.
Jų manymu, robotai perims tam tikras kasdienes užduotis. Švedijoje, tyrimo vertinimu, 7 proc. darbo vietų ilgainiui atiteks robotams, tuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiuojamas vidurkis yra didesnis – 9 proc.
Pasaulio ekonomikos forumas 2016 metais tyrė 15 didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios reprezentuoja apie 2/3 pasaulio darbo jėgos (1,86 mlrd. žmonių). Tyrimas parodė, kad iki 2020 metų robotų ir dirbtinio intelekto vystymasis sunaikins 5,1 mln. darbo vietų.
Netrukus atidarys parduotuvę
„Čia tie baldai, kurių švedai nebenaudoja. Kodėl? Todėl, kad yra didžiulis perteklius“, – D.Grabauskas pasakojo, kad švedai, kai kraustosi į naujas patalpas, dažnai su savimi baldų nebesiveža, ir jie būna parduodami pusvelčiui.
Iš pažiūros, regis, paprastas stalas, kai dar būna naujas, D.Grabausko teigimu, kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų. Iš kitų jis išsiskiria savo stabilumu ir ilgaamžiškumu – pasikeliančios šio stalo kojos sveria apie 100 kilogramų. Tokius stalus jo įmonė restauruoja ir parduoda po kelis šimtus eurų.
„Viena įmonė, nesakysiu, kokia, nusipirko 100 pakeliamų lengvų stalų, ir juos teko išmesti. Nes juos pakeli, atsiremti yra baisu, monitoriai smarkiai kliba“, – pasakojo verslininkas. Baldus, prieš parduodamas, jis restauruoja – jei klientas nori, iš rudo stalo padaro baltą ir pan.
Čia tie baldai, kurių švedai nebenaudoja. Kodėl? Todėl, kad yra didžiulis perteklius, – pasakojo D.Grabauskas.
Jis rodo ir seną biuro kėdę, kurios apmušalas primena troleibusų ir autobusų sėdynes. „Jai – dvidešimt metų“, – pasakoja D.Grabauskas ir rodo, kad ji niekur nėra pažeista. Nauja, pasak jo, tokia kėdė kainuoja apie 800 eurų, o jis parduoda už porą šimtų eurų.
„Ji negraži, tai klientams duodame savaitę pasėdėti ant jos, pajaučia patogumą ir perka“, – neslepia verslininkas.
D.Grabauskas anksčiau dvejus metus baldus pardavinėjo Šiauliuose, tačiau ten nebuvo pakankamai klientų, todėl neseniai persikėlė į sostinės Žemųjų Panerių mikrorajoną, kuriame po kelių savaičių planuoja atidaryti ir saloną.
Pirmiausia reikia įsiūlyti
D.Grabausko sandėlyje tokių baldų – tūkstančiai. „Kiek nori, tiek dažnai vežk“, – aiškino verslininkas paklaustas, kaip dažnai važiuoja į Švediją atsivežti baldų.
Verslo „įsukimas“, vyras pasakojo, yra gana lėtas procesas, todėl dabar pats aktyviai užsiima klientų paieška. Pasak jo, didelės ir pakankamai pinigų tokiems baldams turinčios įmonės niekada nesidairo naudotų ir restauruotų baldų. Todėl jis skambina ir bando įtikinti didesnių įmonių direktorius, kad jo baldai yra ilgaamžiai ir atrodo labai gerai, nepaisant to, kad yra naudoti.
„Direktorius niekada neieškos, kur nusipirkti naudotus baldus. Na kas čia dabar – ubagynas. Tai aš jam turiu paskambinti ir pranešti“, – apie darbo metodus pasakojo D.Grabauskas. Jis dažniausiai kreipiasi su pasiūlymais į dideles įmones, dažnai panaršo po skelbimus, ir, sužinojęs, kad viena ar kita įmonė kraustosi, pasiūlo jai įsigyti naujų baldų.
Jo teigimu, kartais įmonės nori ne viso baldo, bet, tarkime, pakeliamų kojų. Iš Švedijos atvežtas tokias kojas jis su komanda montavo prie „Telia“ biuro stalų.
„Skambinu ir sakau – švedai baldus dovanoja“, – juokėsi verslininkas. Pasak jo, švediški jo perpardavinėjami baldai yra beveik nesulaužomi ir nesugadinami, o restauruoti jų išvaizdą galima pagal dabartines tendencijas. Pavyzdžiui, dažnai klientai prašo iš rudo stalviršio padaryti baltą.
„Mūsų reikalas – papuošti visus biurus. Mes galime tūkstančiais tiekti baldus. Ateina įmonės savininkai ir sako – aš galėjau tik pasvajoti apie tokį baldą, o naudotą įperka“, – baldų kokybę gyrė D.Grabauskas. Pasak jo, klientas Lietuvoje sumoka apie ketvirtadalį pradinės dar naujo atitinkamo baldo kainos.
