Ginčai dėl minimalios algos didinimo Lietuvoje skęsta vis naujuose pasiūlymuose: kiek didinti, nuo kada, diferencijuoti. Kurią stovyklą palaikote?
Iš minimalios algos didinimo jau sukurta psichologinė problema, kurią išsprendus, atrodo, valdžia jaustųsi padariusi didelę malonę, o žmonės iškart pradėtų gyventi geriau. Nors visiems aišku, kad to nebūtų. Prie 670 litų pridėjus dar keliasdešimt, žmogus nei pradės gyventi geriau, nei pradės daugiau vartoti, kaip kažkas tikisi – tuos pinigus jis geriausiu atveju išleis skoloms grąžinti.
Kol minimalus valandinis atlygis Lietuvoje bus 1,4 euro, o Anglijoje – 6,5 euro, emigracijos mastų mažėjimo nėra ko tikėtis.
Minimalios algos didinimas realią naudą duotų tik tuomet, jeigu jį lydėtų mokesčių mažinimas. Pirmiausia gyventojams, ypač gaunantiems mažiausias pajamas, o paskui ir verslui. Mūsų partijos Tvarka ir teisingumas atstovai Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus, gerokai sumažėtų mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas.
Svarbiausias tarp siūlomų pakeitimų – mėnesinių pajamų daliai iki 1250 litų taikyti tik 5 procentų pajamų mokestį vietoje 15 procentų, be to, iki tam tikros metinių pajamų ribos taikyti nulinį pajamų mokesčio tarifą šeimoms, auginančioms vaikus iki pilnametystės bei sunkų neįgalumo lygį turintiems asmenims. Tokios įstatymų pataisos dirbantiesiems mokesčių naštą per metus sumažins maždaug 400 milijonų litų.“
Antras būtinas sprendimas – PVM tarifo mažinimas ir lengvatų taikymas. Lietuva yra tarp 11 Europos Sąjungos šalių, kuriose PVM mokestis yra 21 procentas arba didesnis. Pavyzdžiui, buvusiose Rytų bloko šalyse Vengrijoje ir Rumunijoje PVM mokestis yra atitinkamai 25 ir 24 procentai, tačiau šios valstybės pagal įvairius ekonominius ir socialinius rodiklius kartu su Lietuva yra ES šalių uodegoje.
Lengvatinis PVM Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių turėtų būti taikomas būtiniausiems maisto produktams, kūdikių maistui, periodinei spaudai, medikamentams ir medicinos įrangai neįgaliesiems, visuomeninio susisiekimo transporto paslaugoms, centralizuotai tiekiamam vandeniui, net gatvių valymo, kurias vykdo valdžios institucijos, paslaugoms, kino ir teatro bilietams.
Darant tokius pakeitimus mokesčių sistemoje, visai kitokią prasmę įgautų ir minimalios algos didinimas. Ir nereikėtų filosofuoti apie jos diferencijavimą, kuris neišvengiamai įneštų tik dar daugiau painiavos į ir taip sunkiai suvokiamą mūsų mokesčių politiką.
Visa tai skamba labai patraukliai, tačiau siūlymai vienu metu didinti atlyginimus ir mažinti mokesčius
dažniausiai sumenkinami, išvadinant juos populistiniais?
O kaip reiktų vadinti sprendimus vienu metu padidinti mokesčius ir sumažinti atlyginimus, kas Lietuvoje prieš keletą metų buvo padaryta per vieną naktį. Be jokių ilgų diskusijų.
Genocidu, po kurio gyventojų surašinėjimas tampa jų „prirašinėjimu“, siekiant kaip nors sukrapštyti
bent tris milijonus Lietuvoje gyvenančių lietuvių?
Pagal emigracijos mastus Lietuva jau seniai yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje. Bet, atrodo, niekas perdaug nesijaudina: netgi po šokiruojančių gyventojų surašymo duomenų paskelbimo nebuvo priimtas nė vienas valstybinis sprendimas, kurio įgyvendinimas leistų bent tikėtis emigracijos mažėjimo.
Kol minimalus valandinis atlygis Lietuvoje bus 1,4 euro, o Anglijoje – 6,5 euro, emigracijos mastų mažėjimo nėra ko tikėtis. Juolab, kad už tą valandos uždarbį lietuvis Anglijoje į benzino baką gali įpilti 4 litrus degalų, o Lietuvoje – tik litrą.
Šiandien reikia esminių sprendimų šalies ekonomikoje skatinant verslą, mažinant darbo jėgos apmokestinimą, naikinant įvairiais kontroliuojančias, viena kitos darbą dubliuojančias institucijas, efektyviau naudoti biudžeto lėšas. Visi sprendimai turi būti daromi vienam tikslui – mažinti gyventojų socialinę atskirti į didinti jų pragyvenimo lygį.