Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 23d. 11:21

SEB tyrimas: pensijų reformos įtaka dirbančiųjų elgsenai ir nuostatoms juntama ir po dvejų metų

Pinigai
123RF.com nuotr. / Pinigai

Prieš dvejus metus vykusios Lietuvos pensijų sistemos reformos įtaka dirbančiųjų nuostatoms ir elgsenai juntama ir dabar. Gyventojai ne tik labiau pasitiki šalies pensijų sistema, bet ir daugiau domisi būsima asmenine pensija, toliau didėja reguliariai papildomai pensijai kaupiančių žmonių skaičius. Tiesa, praėjusiais metais dirbančiųjų galimybes ir motyvaciją kaupti senatvei koregavo koronaviruso pandemija. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime spaudai.

Domisi būsimos pensijos dydžiu

Prieš dvejus metus vykusi pensijų reforma gerokai padidino domėjimąsi pensijų tema. Tąsyk išaugęs dirbančiųjų domėjimasis savo būsimos pensijos dydžiu ir pernai išliko dvigubai didesnis negu prieš reformą ir netgi šiek tiek padidėjo. 52 proc. apklausos respondentų teigia domėjęsi savo būsimos pensijos dydžiu. Dar daugiau – 59 proc. – respondentų praėjusiais metais tikrino, kiek yra sukaupę antros pakopos pensijų fonde.

„Augantis gyventojų domėjimasis savo būsima pensija nuteikia teigiamai, tačiau vis dar didelė dalis – beveik pusė dirbančiųjų – nejaučia poreikio įvertinti savo asmeninės pensijų prognozės. Tai kelia susirūpinimą, nes įpročio ateities finansus pradėti planuoti nuo darbinės veikos pradžios nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių sulaukus brandaus amžiaus. Jei susigriebiama per vėlai, iki pensijos likusio laiko gali nepakakti sukaupti pakankamai lėšų finansiškai saugiai senatvei. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama periodiškai taupyti, tuo mažesnes sumas kiekvieną mėnesį reikia tam skirti“, – teigia „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.

Auga pasitikėjimas pensijų sistemos tvarumu

Pasitikėjimas ilgalaikiu Lietuvos pensijų sistemos tvarumu 2020 metais buvo didžiausias per visą pasiruošimo pensijai tyrimo istoriją. Pasitikintys sistemos tvarumu teigė 41 proc. tyrimo dalyvių.

„Pensijų reformos metu buvo įsteigti gyvenimo ciklo fondai, sumažinti fondų turto valdymo mokesčiai, kaupiantiesiems antros pakopos fonduose nebemažinama „Sodros“ pensija, be to, gyventojai turėjo galimybę pasirinkti, kaip kaupti toliau, buvo pristatyta nauja pensijų išmokų tvarka ir galimybės. Šie kaupiantiesiems vertę kuriantys pokyčiai padėjo padidinti pasitikėjimą pensijų sistema“, – sako I.Pigagienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruosius trejus metus senatvės pensija Lietuvoje augo sparčiai. Pernai vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo daugiau negu 9 procentais. Tai taip pat daro teigiamą įtaką augančiam gyventojų pasitikėjimui pensijų sistema.

Papildomam kaupimui pensijai – 69 eurai per mėnesį

2020 metais nuo 48 proc. iki 44 proc. sumažėjo papildomai (be antros pakopos pensijos) kaupiančių gyventojų. I. Pigagienės teigimu, šį pokytį galima sieti su koronaviruso pandemija, dėl kurios tam tikruose sektoriuose dirbančių asmenų pajamos susitraukė ar tapo nepastovios, dalis žmonių neteko darbo, tad, užuot atsidėjus ateičiai, lėšas teko skirti būtiniausiems dabarties poreikiams tenkinti.

2020-aisiais 5 proc. (nuo 28 proc. iki 33 proc.) padidėjo reguliariai papildomai pensijai kaupiančių gyventojų skaičius. „Praėjusiais metais sumažėjo galimybių leisti pinigus dėl dviejų karantinų, kai nedirbo parduotuvės, paslaugų teikimo vietos, ir dėl kelionių į užsienį ribojimų, tad ypač tie, kurių pajamos liko nepakitusios, o gal net ir padidėjo, galėjo sau leisti pradėti daugiau reguliariai taupyti. 2020 metais dirbančių asmenų pajamos Lietuvoje augo sparčiausiai Baltijos šalyse“, – pastebi T.Povilauskas.

Reguliariai kaupiantys lietuviai, be antros pakopos, papildomai pensijai atsideda vidutiniškai 69 eurus per mėnesį (7,4 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio į rankas). Tarp Baltijos šalių daugiausiai papildomai pensijai kaupia estai, jie per mėnesį tam skiria 98 eurus (8,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio), latviai – 55 eurus (6,6 proc. vidutinio darbo užmokesčio).

Daugiau optimizmo dėl būsimos pensijos

Pasiruošimo pensijai tyrimas atskleidė ir išaugusį lietuvių optimizmą dėl būsimos pensijos. 47 proc. gyventojų nurodė esą įsitikinę, kad sulaukę pensinio amžiaus turės pakankamai lėšų oriai senatvei. Tai 5 proc. daugiau negu 2019 metais.

„Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika ir gyventojų finansinė padėtis, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, nukentėjo mažiau, negu buvo baimintasi iš pradžių, nedarbas išaugo palyginti nedaug, nekilnojamojo turto kainos nekrito, pensijos didėjo, akcijų rinkų grąža buvo teigiama. Statistikos departamento kas mėnesį atliekamos gyventojų apklausos rodo, kad mūsų šalies gyventojai savo finansinę padėtį ir antro karantino metu vertina kaip mažai pakitusią. Visgi, kuo ilgiau tęsis pandemija, tuo neigiama įtaka namų ūkių finansams bus didesnė“, – sako ekonomistas T.Povilauskas.

„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė teigia, kad neracionalus optimizmas gali būti rizikingas.

„Šiandieninė gerovė daro didelę įtaką ateities lūkesčiams. Finansinio pakilimo laikotarpiu žmonės linkę pozityviau mąstyti ir apie ateitį. Tačiau didelis optimizmas dėl finansiškai aprūpintos pensijos gali greitai subliūkšti, jei jis nėra paremtas konkrečiais veiksmais. Kad išėjus į pensiją dėl smarkiai sumažėjusių pajamų netektų iš esmės keisti įprasto gyvenimo būdo, reikėtų užsitikrinti, kad pajamos sudarytų apie 70–80 proc. gauto atlyginimo. Todėl labai svarbu realistiškai įvertinti, kokio dydžio pensijos asmuo gali tikėtis iš valstybės ir antros pensijų pakopos, o tada suplanuoti ir imtis veiksmų, leisiančių užsitikrinti trūkstamą būsimų pajamų dalį“, – pataria I.Pigagienė.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką