Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, priimdamas šį laivą uostas perrašė istoriją, tačiau, panašu, jog netrukus ją perrašys antrą kartą.
„Be jokios abejonės, kada toks šuolis įvyksta nuo 337 metrų iki 363 metrų, tai labai didelis iššūkis. Gamtinės sąlygos nebuvo pačios palankiausios“, – sakė A.Vaitkus, dar kartą pabrėždamas būtinybę turėti išorinį uostą, kuriame tokie laivai-milžinai galėtų švartuotis ir pasikrauti operatyviai, negaišdami laiko įplaukiant į uosto gilumą. Sklandžiam šių laivų priėmimui užtikrinti uosto direkcija planuoja ir molų rekonstrukciją, kuri pakreiptų laivybos kanalą, šis būtų prailgintas ir paplatintas.
Didžiulės talpos konteinervežis „MSC Francesca“ į Klaipėdą atplaukė iš Hamburgo, kur buvo iškrovęs didžiąją dalį konteinerių. Pirmadienio vakarą laivas plauks atgal į minėtą Vokietijos uostą.
„Klaipėdos uostas veikia kaip paskirstymo uostas. Linija, kuri atėjo iš tolimųjų kraštų, iš Australijos, Šri Lankos, tarpinė stotelė Hamburge, tai didelis pavyzdys visai rytinei Baltijos jūros pakrantei“, – kalbėjo uosto direkcijos vadovas.
Apsisuko tarsi sraigtasparnis
Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio teigimu, sekmadienį laivui įplaukiant į uostą oras buvo permainingas.
„Nors vėjo ribos nebuvo viršytos, tai buvo tam tikras iššūkis, jau pats laivas buvo iššūkis – 363 metrai“, – sakė E.Ringis. Anot jo, itin džiugu, jog laivo įvedimas į uostą vyko pagal planą.
„Turėjome panašų laivą, „MSC Asia“, 26 metrais trumpesnis, tačiau įvertinant patirtį, ką ne kartą esame bandę treniruokliuose, viskas pavyko.
Laivas sėkmingai įvestas, prišvartuotas prie „Smeltės“ krantinės. Jokių sudėtingumų apsukti laivą nėra, nes ties „Smelte“ yra didelis apsisukimo ratas, 600 metrų apsisukimo baseinas.
„Klaipėdos Smeltės“ personalas, kuris stebėjo procesą, juokaudami sakė, kad apsisuko kaip sraigtasparnis. Buvome patenkinti ir laivu, ir manevru. Darbus baigėme gera nuotaika“, – sakė E.Ringis.
