2013-02-04 14:46

Šengeno informacinė sistema – sklandžiam bendradarbiavimui

Šengeno sutarties pradžia laikomi 1985-ieji, kai Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys pasirašė susitarimą, numatantį laipsnišką jų bendrų sienų kontrolės panaikinimą. Šis susitarimas leido visiems Europos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje, t. y. kirsti vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės.
Šengeno siena
Šengeno siena / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 metų gruodžio 21 dieną. Nuo tos dienos lietuviai bei kitų šalių, prisijungusių prie Šengeno erdvės, piliečiai gali laisvai keliauti. Kitokia situacija yra su trečiosiomis šalimis, kurios nepriklauso Šengeno erdvei. Išorės sienos su šiomis šalimis yra stebimos ir saugomos itin akylai.

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorės sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno informacinė sistema buvo sukurta Šengeno erdvės valstybių bendrų sienų kontrolės panaikinimui suderinti. Šengeno informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (asmens identifikavimo korteles, ginklus, transporto priemones) ir pan.

Lietuvai integruotis ir prisijungti prie vis dar tobulinamos Šengeno informacinės sistemos padeda Europos Sąjungos įsteigtas Išorės sienų fondas. Nacionalinė antros kartos Šengeno informacinė sistema bei susijusios nacionalinės sistemos buvo modernizuotos pagal paskutinius atnaujintus centrinės antros kartos Šengeno informacinės sistemos reikalavimus, užtikrinta šių sistemų sąveika tarpusavyje. Šie veiksmai buvo atlikti įgyvendinus Išorės sienų fondo 2010 metų metinės programos projektą „Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos vystymas“. 

Šio projekto metu buvo išplėstos galimybės visoms Šengeno erdvės valstybėms realiu laiku keistis ieškomų ar nepageidaujamų asmenų biometriniais duomenimis (nuotraukos, pirštų antspaudai), ieškomų ginklų, asmens dokumentų, numeruotų daiktų, transporto priemonių foto skaitmenine informacija. Šia informacija gali nedelsdami ir tiesiogiai pasinaudoti patruliuojantys policijos pareigūnai, pasieniečiai ir kiti teisėsaugos pareigūnai bei institucijos, kuriems ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti užtikrinant sienų saugumą ir kovojant su nusikalstamumu. Be to, atsakingos institucijos Lietuvoje, besinaudodamos šia sistema gali gauti Europos arešto orderio skenuotus dokumentus. 

Projekto „Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos vystymas“ įgyvendinimui buvo skirta 1,8 milijonai litų, iš kurių Europos Sąjungos įnašas sudarė 75 procentus sumos. Kita dalis buvo finansuojama iš nacionalinio biudžeto lėšų. Šio projekto lėšų gavėjas – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Projektas sėkmingas baigtas įgyvendinti 2012 metų birželio 30 dieną.

Daugiau informacijos apie Išorės sienų fondą.

 
 
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą