Šiuos ir daugiau aspektų 15min studijoje aptarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Vita Baliukevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Daiva Lialytė ir „Ignitis group“ tvarumo vadovas Valentas Neviera.
Pokalbį, kaip ir šiandien vyksiančius „Nacionalinius atsakingo verslo apdovanojimus 2024“, kuriuos transliuos ir „15min“ portalas, inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Portale 15min buvo atlikta apklausa, kaip žmonės apskritai suvokia socialinę atsakomybę versle? Populiariausias skaitytojų atsakymas tas, kad socialinę atsakomybę versle žmonės labiausiai mato kaip įmonės pastangas gerinti darbuotojų sąlygas, antroji vieta – parama bendruomenėms, toliau – dėmesys aplinkosaugai ir etikos principų laikymasis.
„Pati nustebau, tačiau tik maždaug 1984-aisiais Friedmanas pradėjo nagrinėti įmones ir atrado tokį dalyką, kad tos, kurios veikia jau su galvojimu apie aplinkosaugą, etiką, bendruomenę, – ne tik išlošia tą geresnę reputaciją ir įvaizdį, bet taip pat, žiūrėkite, uždirba ir geresnius pelnus akcininkams. Iki tol nebuvo tokio didelio rūpesčio aplinka, darbuotojais, bendruomenėmis.
Kada tas atsirado Lietuvoje? Kadangi dirbu ryšiams su visuomene srityje jau 25-erius metus, istoriškai mačiau, kad maždaug po 2000-ųjų metų socialinės atsakomybės temą į Lietuvą atnešė tarptautinio, ypatingai – skandinaviško, kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, „Swedbank“, „Omnitel“, „Rimi“ – jie pradėjo edukuoti ir šviesti visuomenę, pradėti spręsti problemas, kaip antai, maždaug apie 2006-uosius, „Omnitel“ pradėjo vykdyti didžiulę socialinės atsakomybės kampaniją „Augink atsakingai“.
Tuo metu Lietuvoje buvo priiminėjami įstatymai dėl fizinių bausmių vaikams. „Omnitel“ tada investavo į milijoninės vertės socialinės atsakomybės programą su reklamomis, edukaciniais straipsniais. O štai „Rimi“ buvo pirmieji, pradėję įdarbinti žmones su socialiniais poreikiais. Taip po truputi ir lietuviško kapitalo įmonės pradėjo apie tai galvoti... <...>“, – komentavo Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto partnerystės docentė D.Lialytė.
„Tas mokymasis, kas yra socialinė atsakomybė, mano akimis, vis dar vyksta“, – priduria pašnekovė.
O kaip socialinė verslo atsakomybė matoma iš valstybės pusės? „Matome labai didelį pokytį nuo to, kas seniau būdavo socialinio verslo apdovanojimų paraiškose, ir ką jose matome dabar. Iš įmonių dabar matome visą išbaigtą koncepciją <...>. Iš tikrųjų, per pastaruosius metus stebime didžiulį pokytį – įmonės kiekvienais metais nustebina vis labiau“, – pasidžiaugė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V.Baliukevičienė.
Socialiai atsakinga įmone save pozicionuojančios „Ignitis“ atstovas neabejojo, kad šių dienų verslai, tikėdamiesi ilgalaikės sėkmės, be socialinės atsakomybės jos nepasiektų.
„Man atrodo, kad socialinė atsakomybė yra itin svarbus šiuolaikinio verslo kriterijus. Norėdamas sėkmingai veikti šiuolaikinėje rinkoje, negali būti socialiai neatsakingas.
Socialinė atsakomybė kalba apie darbuotojus, rūpinimąsi visuomene ir, iš esmės, užtikrinimą, kad savo veikla būtum draugiškas visuomenei plačiąja prasme, rūpintumeisi savo verslo skaidrumu, etika sąžiningumu ir pan. Socialiai atsakingas verslas rūpinasi ir tuo, kad nedarytų žalos aplinkai.
Socialinės atsakomybės konceptas šiai dienai yra gerokai išsiplėtęs, bet iš principo, sakyčiau, kad pirmiausiai tai – tvarumo konceptas, kai organizacijos į savo veiklą žiūri holistiškai: teigiamus poveikius aplinkai stengiasi stiprinti, neigiamus – mažinti. Tvarumas yra siekis šiandien veikti taip, kad nepadarytume žalos ateities kartoms“, – komentavo V.Neviera.
Visą pokalbį ir dar daugiau įdomių žvalgų žiūrėkite laidoje: