Sporto arenos savininkas išbandė „Invegos“ siūlomas priemones verslui – nesuveikė nė viena

Jau daugiau nei mėnesį dėl karantino uždarytiems verslams trūko kantrybė – Vyriausybė maitina pažadais, tačiau jokia reali pagalba vis dar neprieinama.

„Kane's arenos“ Šiauliuose, jungiančios 10 sporto šakų po vienu stogu, savininkas Martynas Vidžiūnas feisbuke pasidalijo savo nesėkminga patirtimi, kaip sekėsi išbandyti visas valstybės siūlomas priemones verslui.

Kane's arenos nuotr./Šiaulių sporto „Kane's arena“

2016 metais atidaryta „Kane's arena“, kurioje dirba 8 darbuotojai, o metinė apyvarta siekia 250 tūkst. eurų, veiklą dėl karantino sustabdė kovo 14 dieną. Pastarąjį mėnesį įmonė pajamų iš viso negavo, tad kreipėsi į valstybę paramos pagal penkias „Invegos“ priemones.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Martynas Vidžiūnas, „Kane's arena“ direktorius

Kaip feisbuke rašė M.Vidžiūnas, paraiška dėl „Invegos“ priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) buvo atmesta.

„Pasirodo, esame sunkumų patirianti įmonė (2019 metai pelningi, pelno mokestį reikia sumokėti iki liepos, apyvarta auganti kiekvienais metais, nė vieno mokesčių ar paskolų vėlavimo, nė vienos pradelstos skolos, nieko). Abalt.lt ir rekvizitai.lt duomenimis, įmonės kreditingumas – vidutinis. Buvo skelbiama, kad su tokiu vertinimu įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – stebisi verslininkas.

Kane's arenos nuotr./Šiaulių sporto „Kane's arena“

Kitai „Invega“ priemonei „Dalinis palūkanų kompensavimas“ paraišką įmonė pridavė balandžio 14 dieną, tačiau jokių žinių dar nesulaukė.

„Jau vienas palūkanų mokėjimas buvo nuskaitytas karantino laikotarpiu, kai pajamų gavome lygiai 0 eurų“, – feisbuke rašo M.Vidžiūnas.

Labiausiai verslo laukiama „Invegos“ priemonė – „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ realybėje taip pat dar neveikia. Praėjusią savaitę ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka skelbė, kad ketvirtadienį finansų įstaigos galės pateikti paraiškas, o pinigai verslą turėtų pasiekti šią savaitę.

„Iki šios dienos dėl šios priemonės dar nėra konkretumo, finansų įstaigos nežino visų niuansų ir nenori teikti tokių paskolų, nes tai nėra naudinga joms. Deja, bet ir čia tikriausiai negalėsime pretenduoti į paskolą, nes vėl būsime „sunkumų patiriančia įmone“, – feisbuke rašė M.Vidžiūnas.

Verslininkas 15min tvirtino, kad ir patys bankai neoficialiai teigia, kad dalyti šias priemones jiems neapsimoka.

„O mes negalime užstatyti pastatų ar gamyklų. Mes nuomojamose patalpose teikiame paslaugas, tad negalime pasiūlyti didelių užstatų, garantų“, – pridūrė M.Vidžiūnas.

Jokio atsakymo dėl subsidijų kompensavimo

Balandžio 15–16 dienomis „Kane's arena“ pridavė dokumentus Užimtumo tarnybai dėl „Darbo užmokesčio kompensavimo“.

„Atsakymo jokio. Dokumentai dar net neužregistruoti. Susisiekėme, sakė, kad „daug meilų, dar neperskaitėme“. Darbo užmokestis jau buvo mokėtas per karantino laikotarpį, kai pajamų gavome tą patį lygų 0 Eur“, – rašo verslininkas.

M.Vidžiūnas pridūrė, kad didžiąją dalį įmonės mėnesinių išlaidų sudaro patalpų nuoma. Įmonė nuomojasi 5 tūkst. kv. m. patalpas.

„Dėl „Nuomos atostogų“ valstybė nesusitarė, force majeure, pasirodo, nėra (nes valstybė to nepaskelbė), tad nuomotojas pranešė, kad už kovą reikia sumokėti 100 proc. nuomos (primenu, kad nuo 03.14 veiklos nevykdome), o už balandį nuomos sąskaitos nerašys visai. Dar neišrašė – AČIŪ! Kaip bus gegužę? Niekas nežino“, – teigė verslininkas.

Tiesa, Vyriausybė svarsto galimybę kompensuoti 50 proc. patalpų nuomos kaštų nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, jei įmonei nuomotojas suteiks ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

Vienintelė pagalba, kurią pavyko gauti M.Vidžiūnui, – paskolos įmokų atidėjimas.

„Gera naujiena! Ji atidėta trims mėnesiams, bet tai nesusiję su valstybės pagalba. Su „Citadele“ banku geranoriškai sutarėme jau prieš oficialiai paskelbiant karantiną, kas bus, jei paskelbs ir t.t.“, – rašo verslininkas.

Atsiliepė į tą pačią situaciją patekę Šiaulių verslininkai

M.Vidžiūnas 15min tvirtino, kad bandys aiškintis, kodėl įmonė negali pretenduoti į „Invega“ priemones, nors neturi pradelstų skolų, ar vėluojančių mokėjimų. Verslininkas skaičiuoja, kad išsilaikyti įmonė dar galės iki birželio pradžios, tad ieškos įvairių būdų, kaip pragyventi – galvos ir apie investuotojo pritraukimą.

„Veiklą norime tęsti, nes ji idėjinė, tad ar dalį verslo pardavinėsime, ar skolinsime iš kitų šaltinių, o ne valstybės, kad galėtume tęsti veiklą po karantino. Nesitikime, kad baigsis karantinas ir viskas sugrįš kaip buvę“, – mano verslininkas.

Pasidalijęs savo patirtimi feisbuke M.Vidžiūnas sulaukė daugybės Šiaulių verslininkų skambučių – visi jie tvirtino susidūrę su tokiomis pat problemomis. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba kai kurioms įmonėms atsakė, kad kompensacijas už prastovas mokės tik gegužės mėnesį.

Tie paskirti 5 mlrd. eurų verslui garsiai nuskambėjo, galvojome, kaip gerai, valstybė prisidės, tačiau faktas, kad mažas ir smulkus verslas tos paramos negauna.

„Mums reikėjo balandžio mėnesį sumokėti atlyginimus už kovą, o mes dar nežinome, ar gausime subsidijas, ar ne. Gegužę reikės jau kitą atlyginimą mokėti. Tie paskirti 5 mlrd. eurų verslui garsiai nuskambėjo, galvojome kaip faina, valstybė prisidės, tačiau faktas, kad mažas ir smulkus verslas tos paramos negauna. Ar tos priemonės kitaip subalansuotos, kad į kitą pusę viskas“, – stebėjosi verslininkas.