Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Startuolis „Traxlo“ siūlo užsidirbti pinigų šalia namų

Startuolio „Traxlo“ įkūrėjai Paulius Vėželis ir Almantas Zemblys sako, kad jų įmonė nėra mačiusi ramių laikų, tad jos DNR, matyt, yra atspari globaliam chaosui. Startuolio kūrėjai prognozuoja, kad jau netolimoje ateityje daug „padirbėtojų“ per vieną savaitę dirbs per tris, keturias ar dar daugiau platformų, o verslai turės prisitaikyti, kad jie „neturi“ to konkretaus darbuotojo tik sau.
„Traxlo“ įkūrėjai
„Traxlo“ įkūrėjai / „Traxlo“ nuotr.

Kaip atsidūrėte versle? Ar sunkus šis kelias?

Manau, jog verslininkų, o ypač startuolių kūrėjų, kelias yra vingiuotas ir reikalaujantis daug pastangų. Daug kas kalbėdamas apie šį kelią mėgsta pasitelkti amerikietiškų kalnelių metaforą. Manau, tai labai taiklus apibūdinimas.

Pats verslu domėtis pradėjau dar 14-os. Dar po poros metų perėjau visą teisinės emancipacijos procesą, kad, būdamas nepilnametis, galėčiau savo vardu įkurti ir valdyti elektroninę parduotuvę.

Tai ir buvo mano pirmas rimtesnis žingsnis verslo pasaulyje, po kurio sekė dar daug ir įvairaus sėkmės laipsnio bandymų. Tad, galima sakyti, kad tikrai vingiuotas kelias atvedė prie startuolio pradžios.

– Galėtumėte prisiminti aplinkybes, kaip ir kur gimė verslo idėja?


– Kelias į sėkmę dar tik prasideda. Įmonė užgimė Švedijoje, startuolių akseleratoriuje „Antler“ (į programą atrenkama maždaug 100 žmonių iš 3–4 tūkst.).

Ten sutikau Almantą Zemblį. Darbus pradėjome nuo mažmeninės prekybos sektoriaus – jis mus abu patraukė savo kompleksiškumu ir mastu.

Ieškojome atsakymo, kaip efektyvinti sektoriaus veiklą. Vien tik JAV ir ES per dieną reikia apie 100 mln. žmogaus darbo valandų, kad veiktų visos maisto prekių parduotuvės.

Tuomet kaip tik įvyko „Brexit“ ir prasidėjo COVID pandemija.

Taip pat tuo pat metu pasipylė tekstai apie Anglijos parduotuvių sandėliuose gendančius maisto produktus – darbuotojai sirgo COVID ir nebuvo kam dirbti.

Iš pradžių mąstėme apie technologinius sprendimus, kurie efektyvintų esamų darbuotojų veiklą, tačiau priėjome prie išvados, jog parduotuvių kaimynystėje yra šimtai gyventojų, kurie savo laisvu laiku galėtų atlikti reikiamas užduotis. Jiems trūko tik platformos, kuri koordinuotų veiklą ir patenkintų konkretų parduotuvių poreikį.

„Traxlo“ nuotr./„Traxlo“ komanda
„Traxlo“ nuotr./„Traxlo“ komanda

Kaip pavyko pritraukti investuotojus su tomis pačiomis vertybėmis? Tokių ir ieškojote? O gal tai tik atsitiktinumas?


Investuotojų pritraukimas, matyt, neišsemiama tema, kuria įmonių įkūrėjai gali kalbėti valandų valandas.

Labai džiaugiamės, jog mūsų investuotojai, vos tik išgirdę apie mūsų kuriamą „tasku“ platformą, principinius sprendimus dėl investavimo priėmė labai greitai.

Viena iš priežasčių buvo ta, jog turime bendrą ir stiprų interesą į mažmeninės prekybos technologijas bei „padirbėjimo ekonomiką“ (tai aktualu visiems mūsų investuotojams, tiek lietuviams, tiek švedams).

Ar tai atsitiktinumas? Greičiausiai įdėto darbo rezultatas, nes iš visos rizikos kapitalo pasiūlos mūsų regione tikrai ne visiems įdomios mūsų sritys. Nuspręsti, ar derame su investuotoju, neužtenka tik paskaityti jų tinklalapio ar „Linkedin“ profilio.

Todėl labai svarbu eiti, bendrauti ir pažinti vieniems kitus. Žinoma, kai pažintis tinkama, sprendimai priimami operatyviau.

Bendrai žiūrint, turbūt yra dvi didžiausios investicijų paieškos stovyklos. „Skaičių žaidimo“ (ang. Numebrs game) ir asmeninių pažinčių. „Skaičių žaidimo“ stovyklos propaguotojai rašo, kviečia susipažinti su bet kuo, kas turi pinigų ir galėtų investuoti. Asmeninių pažinčių stovykla yra labiau kompleksinė, galima turėti daug nelabai stiprių pažinčių, galima turėti keletą labai artimų pažinčių arba, idealiu atveju, per jūsų pažintis dėl to, ką darote, pats būsite susirastas ar susirasta.

Mūsų atveju būtų galima sakyti, kad ėjome per vidurį. Per savo ir savo pirmųjų investuotojų pažinčių tinklus ieškojome labiausiai tinkamų potencialių investuotojų. Nesu „numbers game“ šalininkas, bet galiausiai, kad atsirinktume tikrai vertingas partnerystes, teko pabendrauti su keletu dešimčių regiono ir ES fondų. Amerikietiškais standartais skaičių žaidimas sakytų, kad reikia susisiekti ir galimai pasikalbėti su bent su 100 ar 200 rizikos kapitalo fondų. Svarbu paminėti, kad visuomet gero rezultato tikimybė didėja priklausomai nuo to, kiek bendrystės yra tarp fondų interesų ir startuolio veiklos, industrijos, regiono, rinkos tendencijų ir pan.

Kad ir kuriuo keliu startuolių įkūrėjai rinktųsi eiti, visuomet linkiu kantrybės ir atsparumo dešimtims ar šimtams „ne“.


– Kokie iššūkiai lydėjo jūsų startuolį?


– Įmonę įkūrėme per pandemiją, kai visi klientai uždarinėjo parduotuves, sandėlius ir rūpinosi COVID apsaugomis bei masiškai sergančiais darbuotojais.

Dabar gyvename su karu Ukrainoje, kuris sujaukė nemažai tiekimo grandinių. Juokaujame, kad mūsų įmonė nėra mačiusi ramių laikų, tad jos DNR yra atspari globaliam chaosui.

„Padirbėjimo ekonomiką“ lemia kintantys gyventojų įpročiai

Jūsų ir partnerių startuolis „Traxlo“, pritraukęs 100 tūkst. Eur investiciją iš vieno didžiausių pasaulyje akceleratorių „Antler“ (Švedija), Vilniuje atidarė pirmąją mikro parduotuvę „Gott 2 Go“, kurioje nėra nė vieno nuolatinio darbuotojo. Papasakokite, prašau, kaip joje organizuojamas darbas? Ar planuojate tokių parduotuvių plėtrą?

– Parduotuvėlė – bendras mūsų ir partnerių iš Švedijos projektas. Pirminis jo tikslas buvo atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, ar įmanoma visas mažos parduotuvėlės užduotis perleisti atlikti paprastiems, šalia gyvenantiems žmonėms.

Prabėgus pusmečiui galiu sakyti, kad taip. Visiškai įmanoma, kad per mūsų tasku.app programėlę vienas kaimynystės gyventojas ateitų iškrauti prekių, o kita kaimynė kitą dieną ateitų patikrinti prekių galiojimo laikų.

„Traxlo“ nuotr./„Tasku“ lentyna
„Traxlo“ nuotr./„Tasku“ lentyna

Visos užduotys yra detaliai aprašytos, su mokomąja medžiaga mūsų programėlėje ir atsižvelgiant į parduotuvėlės pardavimus yra įdedamos į mūsų platformą. Joje žmonės, norintys užsidirbti papildomai, gali jas rezervuoti ir ateiti atlikti jų už iš anksto konkrečiai sutartą atlygį.

Pats labai tikiu tokio mažo, autonominio formato prekybos vietų plėtra. Manau, kad, bėgant laikui, tokio koncepto vietų turėtų atsirasti bene kiekviename rajone.

Šiuo atveju vienu pagrindinių privalumų tampa tai, jog jų išlaikymo kaštai minimalūs. Pardavimo procesas kuruojamas viena programėle, o priežiūrą atlieka kaimynystės gyventojai per tasku.app.


Kaip manote, kaip „padirbėjimo ekonomika“ transformuos mažmeninės prekybos rinką?


– Matome dvi pagrindines sroves. Viena, tai yra greitas internetu pirkto maisto pristatymas į namus „quick commerce“ (labai sparčiai kilo per pandemiją). Šiuo metu stebime pasaulyje prasidėjusią rinkos žaidėjų konsolidaciją.

Kita, tai yra tai, ką darome mes ir mūsų konkurentai kitose šalyse, t. y. sprendžiame fizinių parduotuvių darbo jėgos stygiaus bei kokybės problemas.

Panašu, jog visi indikatoriai rodo abiejų srovių augimą. Prie to prisideda ne tik vartotojų pirkimo įpročiai, bet ir jaunesnės gyventojų kartos susidomėjimas „padirbėjimo ekonomika“ (gig economy).

Ši tendencija suteikia visiškai naujas galimybes darbdaviams ir startuoliams, kaip mūsų, pasiekti naują kategoriją norinčių padirbėti, o ne dirbti visu etatu žmonių.

Tačiau jaunosios kartos noras dirbti mobiliųjų programėlių pagalba atneša daug papildomų pokyčių į darbo rinką.

Žmonės pradėjo vertinti darbą šalia savo namų, laisvą darbo grafiką – galimybę vieną dieną dirbti vos vieną, o kitą – penkias valandas.


Žiūrint globaliai, galima sakyti, kad „padirbėjimo ekonomika“ užgimė prieš dešimtmetį su tokių įmonių, kaip „Delivery Hero“, „Food Panda“, „Uber“ atsiradimu, o per pastaruosius penkerius metus labai išpopuliarėjo.

P.Vėželis sako, kad būtent galimybę užsidirbti papildomų pajamų, šalia namų ir laisvu grafiku bei apimtimi jiedu su „Traxlo“ bendraįkūrėju mato kaip didžiausią startuolio kuriamą vertę.



Patrauklu ir mamoms, ir studentams, ir pavežėjams

Savo startuoliu, suteikdami naujas lankstaus darbo galimybes, skatinate vietos bendruomenių integraciją, prisidedate prie socialinės atskirties mažinimo. Tačiau tai pritaikyta ne Lietuvos rinkai. Kada bus mūsų eilė?


Esame minėję, kad Lietuvoje, kaip namų rinkoje, bandome naujoves, kurias norime vėliau pritaikyti didelėje Europos dalyje, bet su teiginiu, jog „tasku“ platforma nepritaikyta Lietuvos rinkai, nesutinku.

Kiekvieną savaitę platformos apimtis Lietuvoje ir darbų kiekis joje plečiasi, greitai padirbėjimo galimybes siūlysime ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

Matome, jog galime sėkmingai dirbti ir čia, tačiau ambicijos yra tarptautinės, todėl plečiamės ir į didesnes rinkas.


Naujausios technologijos privalo palengvinti žmonių kasdienybę ir darbą, kaip tai daro jūsų startuolis? Kurioms visuomenės grupėms tai aktualiausia?

Atsispirdami nuo pirmosios mūsų platformos naudotojos, labai džiaugiamės, kad suteikiame galimybę užsidirbti pinigų šalia namų.

Vieniems tie pinigai labai svarbūs, kitiems, darbas „tasku“ platformoje prilygsta turiningam laisvalaikio praleidimui ar galimybei susitaupyti papildomai kokiam nors didesniam pirkiniui.

Būtent galimybę užsidirbti papildomų pajamų, kiekvienam pagal poreikį, šalia namų, absoliučiai laisvu grafiku bei apimtimi – matome kaip didžiausią vertę.

Platformoje dirba daug skirtingų kategorijų žmonių: mamų, kurios atlieka keletą užduočių, palikusios vaiką darželyje, kuris yra greta parduotuvės; studentų ir abiturientų, kurie užsuka atlikti užduoties parduotuvėje, esančioje šalia universiteto ar patogios autobusų stotelės.

Taip pat pastebėjome, jog kitų padirbėjimo platformų darbuotojai, kurie dažniausiai dirba kurjeriais, turėdami laisvą valandą ar esant blogam orui, taip pat pasirenka atlikti vieną ar kitą mūsų užduotį.

Per kitus 5–10 metų stebėsime labai daug industrijų, kurios, nebūtinai savo noru, bus priverstos pritaikyti savo veiklos modelį taip, kad darbuotojai galėtų dirbti laisvu grafiku, užduotis rasdami mobiliojoje programėlėje.

Ar tai reiškia, kad vis daugiau žmonių dirbs per nuotolį?

Tai, kaip mes žiūrime į tendencijos augimą ir jaunosios kartos įsitraukimą į „padirbėjimo ekonomiką“, ir tai, kas įvyko iki šiol, yra tik pradžių pradžia, ir per kitus 5–10 metų stebėsime labai daug industrijų, kurios nebūtinai savo noru, tačiau bus priverstos pritaikyti savo veiklos modelį, kad darbuotojai galėtų dirbti laisvu grafiku, rasti užduotis mobiliojoje programėlėje.

Netolimoje ateityje galbūt daug „padirbėtojų“ per vieną savaitę dirbs per tris, keturias ar daugiau platformų ir verslai turės prisitaikyti, kad jie neturi to konkretaus darbuotojo tik sau. Geras to pavyzdys yra „freelance“ bumas, tokiose srityse, kaip dizainas, interneto puslapių kūrimas, soc. medijos kanalų priežiūra.

Ten jau tapo įprasta dirbti laisvai samdomų darbuotojų principu ir mokėti už rezultatą, o ne už valandas gamykloje ar parduotuvėje. Manau, kasmet vis daugiau industrijų bandys prisijaukinti šią koncepciją, o iš to išloš tiek verslai, tiek visuomenė.


Startuolio „Traxlo“ gauta investicija finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis per nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamą rizikos kapitalo priemonę „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“.

INVEGA, valstybės vardu investavusi lėšas beveik į visus Lietuvoje veikiančius rizikos kapitalo fondus, prisideda prie novatoriškų įmonių finansavimo ir skatina rizikos kapitalo fondus, pavyzdžiui, „Iron Wolf Capital“, investuoti į didelį augimo potencialą turinčias įmones, vykdančias ar planuojančias vykdyti mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų veiklą sumaniosios specializacijos prioritetiniuose sektoriuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius