Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 2d. 13:37

Sunkmetis išryškino uostų svarbą

Klaipėda
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Klaipėdos uostas

Pastaruoju metu matome nemažai gražių pilietinių akcijų, prisidedančių prie šalies pastangų įveikti koronaviruso plitimą Lietuvoje. Tačiau klaipėdiečiai pasigenda svaraus savo flagmano – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto indėlio į šią kovą. Jiems kyla klausimų, kodėl tokia socialiai atsakinga valstybės įmonė kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, taip pat Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija nepraneša prisidedančios prie šiandien aktualiausių visuomenei problemų sprendimo.

Galime tik pasidžiaugti, kad nepaisydamas karantino, bet imdamasis visų apsaugos priemonių Klaipėdos uostas dirba, galima sakyti, įprastu režimu ir garantuoja prekių judėjimą.

Uosto direkcija ir šiuo sunkiu laikmečiu ketina skolintis 68 mln. eurų ir planuoja dividendams skirti 28 milijonus eurų. Reikia manyti, tie milijonai eurų bus labai reikšminga parama šaliai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas nesiima prognozuoti, kokios koronaviruso pasekmės bus Klaipėdos uostui. Anot jo, tai būtų būrimas iš kavos tirščių.

„Prognozuoti neįmanoma, nes vienų krovinių gali sumažėti, kitų gerokai padaugėti. Niekas negali atspėti, kas bus. Bet visam pasauliui dabar labai svarbu, kad prekių judėjimas nesustotų. Tam tikrų korekcijų tikrai bus, bet į kurią pusę, niekas nežino, nes iššūkių tiek daug, kad mes nespėjame jų net sekti. Nemanau, kad pokyčiai, susiję su pandemija, bus didžiuliai, bet tam tikrų pokyčių tikrai bus. Iš pradžių strigo prekių iš Kinijos judėjimas, dabar kinai jau grįžta prie gamybos, bet europiečiai atsisako užsakymų. Pasaulis keičia formatą“, – sako jis.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Vidmantas Dambrauskas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Vidmantas Dambrauskas

Labdarą draudžia įstatymai

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis teigia, kad direkcija jokios labdaros pagal Labdaros ir paramos įstatymą teikti negali, nes nėra paramos teikėja. Tačiau direkcija planuoja valstybei sumokėti 28 mln. eurų dividendų, t. y. tiek pat, kaip ir praėjusiais metais.

Taip nuspręsta praėjusį penktadienį nuotoliniu būdu vykusiame Uosto direkcijos valdybos posėdyje. Valdyba pritarė direkcijos pelno paskirstymo projektui. Tačiau sprendimą, kiek būtent dividendų bus skirta, priims įmonės savininkė Susisiekimo ministerija, t. y. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Pagal valstybės įmonių įstatymą ministras turi priimti sprendimą iki balandžio 30 d., t. y. per keturis mėnesius pasibaigus metams.

Nepaisydama šalį užgriuvusios nelaimės, Uosto direkcija šiemet ketina skolintis pinigų ir pasirašyti paskolos sutartį su Šiaurės investicijų banku.

Pagal šią sutartį ji turės galimybę pasiskolinti 68 mln. eurų. Paskola bus skirta investiciniams projektams finansuoti. Tokį skolinimosi planą patvirtino ir Uosto direkcijos valdyba.

Paklaustas, ar dėl koronaviruso pandemijos bus stabdomi kokie nors Uosto direkcijos investiciniai projektai, M.Armonaitis atsakė: „Dėl šitos situacijos bent jau dabar neplanuojame stabdyti investicinių projektų. Jeigu ji pasikeistų ir taptų ilgalaike problema, tada galėtume svarstyti šį klausimą. Manome, kad šis trumpalaikis sustojimas neturėtų tapti ilgalaikių investicijų atsisakymo priežastimi.“

Pasak vyriausiojo finansininko, nors šiuo metu laivai į Klaipėdos uostą plaukia kaip ir anksčiau, Uosto direkcija nedirba įprastu režimu. Didelė dalis darbuotojų dirba ne savo darbo vietose, o iš namų, reikia taikyti papildomas sveikatos apsaugos priemones, nes kai kurie darbuotojai kontaktuoja su laivų įgulomis. „Darbo apimtis nėra sumažėjusi, bet pati darbo aplinka yra labai stipriai pasikeitusi. Apsauginėmis priemonėmis yra aprūpinti tie darbuotojai, kuriems jos būtinos. Dirbantieji iš namų tomis priemonėmis nėra aprūpinti. Tačiau bent jau kol kas pasikeitusi darbo aplinka rezultatams įtakos nedaro“, – aiškino direkcijos vyriausiasis finansininkas.

Teikiantieji labdarą drabstomi purvais?

„Vakarų ekspresas“ organizavo kompiuterių dovanojimo akciją vaikams, kurie šiuo metu priversti mokytis nuotoliniu būdu. Žinia, Lietuvoje nemažai nepasiturinčių šeimų vaikų to daryti negali, nes neturi nei kompiuterių, nei planšečių ar išmaniųjų telefonų. Į redakciją paskambinęs vienas žinomas tolimojo plaukiojimo kapitonas raportavo užduotį įvykdęs. Jis nupirko kompiuterį už 400 eurų ir padovanojo netoli jo gyvenančiai daugiavaikei šeimai, turinčiai aštuonis vaikus. Tačiau jokiu būdu nenorėjo skelbti savo pavardės. Paklaustas kodėl, atsakė: „Nenoriu, kad internete komentaruose būčiau drabstomas purvais.“

Nors šiuo metu laivai į Klaipėdos uostą plaukia kaip ir anksčiau, Uosto direkcija nedirba įprastu režimu.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė apie kai kurias krovos ir laivų remonto kompanijų akcijas ir nupirktas apsaugos priemones medikams. Redakciją pasiekė kalbos, esą Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija surinko apie 400 tūkst. eurų, už kuriuos bus nupirktos būtinos priemonės Klaipėdos medikams ir jiems pristatytos. Asociacijos prezidentas V.Dambrauskas to nei patvirtino, nei paneigė. „Esame nusprendę to kol kas neviešinti. Turbūt niekam nekyla abejonių, kad Jūrų krovos kompanijų asociacija, kaip ir daugelis asocijuotų Lietuvos verslo struktūrų, prisideda bandant įveikti šį didžiulį iššūkį. Bet šiandien dar anksti kalbėti apie konkrečią paramos apimtį, nes dar tebevyksta procesas. Kai bus įvykdyti visi užsakymai, kai parama bus išdalyta konkrečioms medicinos įstaigoms, tada ir pranešime, jeigu jūsų skaitytojams bus įdomu. Šiandien mes darome tai, ką galime“, – sakė jis.

Rusai investuos 7 milijardus dolerių

Apie jūrinių pervežimų svarbą rodo ir didžiuliai Rusijos planai. Dar pernai metų lapkritį, kol pasaulio nedrebino koronaviruso pandemija, „Interfaks“ agentūra citavo laikraščio „Viedomosti“ („Žinios“) straipsnį, pranešantį, kad Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ yra pasiryžusi išleisti 7 milijardus JAV dolerių tam, kad užimtų lyderio pozicijas jūrų pervežimų srityje. Nors korporacija iki šiol jūrų pervežimais neužsiėmė, ji ketina tapti viena iš 15 svarbiausių krovinių gabentojų jūromis.

„Rosatom“ planuoja gabenti krovinius iš Pietryčių Azijos į Europą vadinamuoju šiauriniu jūros keliu, kuris eina per Arkties vandenyną, vadinamąjį Šiaurės ledynuotąjį vandenyną. Ji ketina perimti dalį krovinių, kurie gabenami pietiniu keliu iš Azijos į Europą. Šio kelio krovinių srautas – apie vienas milijardas tonų per metus. Iš jų 570 mln. tonų yra konteinerizuoti kroviniai. „Rosatom“ planuoja per metus gabenti 72 mln. t, iš jų 43 mln. tonų būtų konteinerizuoti. Manoma, kad gabenant krovinius šiauriniu keliu būtų galima 10-32 proc. sutrumpinti pietinį kelią, kuriuo pristatomi kroviniai iš Azijos iki pagrindinių Europos uostų. Jeigu „Rosatom“ pasisektų, ji pasivytų tokią galingą konteinerinių pervežimų jūra kompaniją kaip „Maersk“, kuri 2018 m. gabeno 40-43 mln. t krovinių.

„Rosatom“ jūrinių pervežimų ketino imtis dar šiais metais ir pamažu didinti jų apimtis. Ji tiki savo sėkme, nes jos antrinė įmonė eksploatuoja atominius ledlaužius. Turi keturis, dar 5 planuojami pastatyti. Naujiems moderniems krovininiams laivams statyti numatoma skirti 5,7 milijardo dolerių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Klaipėdos uostas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Klaipėdos uostas

Tokių ambicingų planų Rusija ketina imtis nepaisydama, kad Suomijos vicepremjerė Nina Vaskunlahti vienoje konferencijoje prognozavo, kad ledas šiauriniame kelyje dings po 15 metų.

Baltijos šalių uostams grėsmės nėra

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Rusija nori išnaudoti savo infrastruktūrą. Tą šiaurinį kelią jie vadina Rusijos nacionaline tranzito transporto arterija. „Realiai jie ją turi, bet neturi laivyno. Bet atsirado finansiškai pajėgus ūkio subjektas, galintis tą verslą pradėti. Ko gero, Rusijoje nėra kito tokio pajėgaus finansiniu požiūriu veikėjo, turinčio patirties šioje veikloje. „Rosatom“ darbo patirties laivybos srityje neturi, išskyrus tai, kad turi kelis ledlaužius, bet jis gana stiprus finansiškai. Siekiant įvykdyti tą planą – pervežti tuo maršrutu planuojamą kiekį krovinių neturint linijos, ko gero, nepavyktų. Todėl Rusijai reikia laivybos kompanijos. Manau, jeigu bankai palaimins tą projektą, jis bus realizuotas“, – sako A.Drungilas.

Pasak jo, rusams reikės pastatyti daug laivų, jo manymu, apie 20. Laivui pastatyti reikia 1,5-2 metų, todėl kad tas procesas bus spartus, nelabai tikėtina, bet per 5 metus gali pavykti.

Reikėtų tai vertinti ne emociškai, o žiūrėti į bendrą konteinerio pristatymo kainą ir trukmę, – sakė A.Drungilas.

Paklaustas, ar Baltijos šalių uostams tokios Rusijos užmačios nekelia konkurencinės grėsmės, A.Drungilas atsakė: „Baltijos šalių uostai kol kas nėra „habiniai“ (atplukdomi kroviniai į uostą dideliais laivais ir paskirstomi mažesniais laiveliais kitiems uostams – aut. past.), jie fideriniai. Mūsų uostai yra galutinės paskirties. Todėl manau, kad mes savo krovinių dalies dėl to tikrai neprarasime. Didžiausią grėsmę dėl Rusijos ketinimų turėtų pajusti tokie Europos uostai kaip Hamburgas, Antverpenas, nes rusai ketina paimti nemažą dalį jų krovinių srauto.

Kyla klausimas, kiek ekonominiu požiūriu bus naudingas tas šiaurinis kelias, nes maršrutas žiūrint į žemėlapį neatrodo būsiantis daug trumpesnis. Reikėtų lyginti tikrus geografinius atstumus nuo Kinijos iki Sankt Peterburgo uostų. Nebent būtų išvystyti uostai Rusijos Sibire.

Kitas dalykas, koks bus perplaukimų greitis. Tradiciniais keliais per Sueco kanalą laivai plaukia 18-25 mazgų greičiu, priklausomai nuo laivo ir kompanijos politikos. Manau, kad jeigu reikėtų ledlaužių, laivybos greitis šiauriniu keliu būtų gana stipriai trikdomas. Ar tikrai greitis būtų didesnis, ko gero, pasimatys tik pradėjus veikti linijai.

Šiek tiek tas šiaurinis tranzito koridorius Rusijos yra išnaudojamas ir dabar. Ko gero, konteinerinei laivybai ir krovinių draudimo kainos būtų didesnės. Reikėtų tai vertinti ne emociškai, o žiūrėti į bendrą konteinerio pristatymo kainą ir trukmę“, – savo įžvalgomis pasidalijo A.Drungilas.

Kovas Klaipėdos uostui – geras

A.Drungilo teigimu, kovas krovos atžvilgiu Klaipėdos uostui bus geras. Iki kovo 26 d. krovinių perkrauta beveik 3 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nors pernai konteinerių krova tą mėnesį buvo rekordinė. Pasak jo, situaciją iš esmės gelbėja baltarusiškos žalios naftos importas, vykęs per Lietuvos uostą, išaugęs grūdų eksportas, nes sausis ir vasaris jų krovos atžvilgiu buvo prasti. Kovą grūdams krauti buvo puikios sąlygos, tad jų krova suintensyvėjo. Be to, suskystintųjų gamtinių dujų krova, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo gana sėkminga. Kol kas dar nemažėja ir ro-ro krovinių, kuriuos plukdo keltai.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Klaipėdos uostas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Klaipėdos uostas

Konteinerius kraunančios kompanijos prognozuoja, kad didžiausią koronaviruso poveikį jų krovai galime pajusti gegužę ir birželį.

Balandį gali būti kraunama kiek mažiau naftos produktų, nes Baltarusija, atrodo, sprendžiant iš pranešimų spaudoje, susitarė su Rusija dėl žaliavinės naftos tiekimo vamzdynu, ir dėl planuojamo dalinio „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo įmonės remonto.

Konteinerių krovai balandis iš dalies turėtų būti geras mėnuo, nes pernai balandį jau nebeturėjome tiesioginės linijos su Australija, Singapūru. Tad skirtumas tarp pernai metų balandžio konteinerių krovos ir šių metų bus gerokai sumažėjęs. Pernai iki kovo pabaigos veikė tiesioginė linija su Australija, Singapūru, Šri Lanka, Indijos uostais. „Manau, balandis ir konteinerių apyvartai turėtų būti nebe toks neigiamas, koks buvo šių metų pirmą ketvirtį“, – sakė A.Drungilas.

Jo manymu, ro-ro kroviniai, ko gero, greičiausiai pajus neigiamą koronaviruso poveikį, nes stojanti prekyba ir stojančios gamyklos šitą sektorių paveiks greičiausiai.

„Gamyba Europoje stoja. Pas mus ji dar laikosi. Žmonės sėdėdami namuose mažiau vartoja prekių, išskyrus maisto produktus. Vežėjai sako, kad Europoje yra išaugęs tik maisto produktų vežimas, o visose kitose srityse pervežimų mažėja“, – sako Uosto direkcijos rinkodaros direktorius.

Geresnė padėtis nei latvių ar estų

V.Dambrauskas duodamas interviu „Vakarų ekspresui“ yra kalbėjęs apie egzistuojančią Rusijos programą ir siekius, kad iki 2024 m. nė vienos perkraunamos tonos nebūtų ne Rusijos uostuose. Rusija daro didžiules investicijas. Šiuo metu statomas naujas universalus terminalas Ust Lugos uoste, galėsiantis krauti 15 mln. t trąšų, konteinerių.

„Rusija turi daug gamyklų Urale ir t. t., kurių logistika dėliojasi ne per Europą. Šioje šalyje vykstantys procesai mums seniai žinomi. Pasižiūrėkite, kas vyksta: akmens anglių krovinių Latvijos uostuose seniai mažėja. Klaipėdos uoste kraunama tik apie 3 proc. rusiškų krovinių. Palyginti su Latvija ir Estija, mūsų padėtis geriausia. Ateityje tik dar labiau aštrės konkurencija tarp Latvijos ir Lietuvos uostų, nes latviai neteks didžiulio krovinių kiekio, nes buvo labiau orientuoti į rusiškus krovinius“, – taip mano V.Dambrauskas.

Uostas dirba, gatvės tuščios

„Žinoma, Klaipėdos uostas išliks. Pasauliui reikia ir grūdų, ir kitokių prekių. Uosto svarba šaliai yra nepamatuojama. Jis ir dabar dirba panašia apimtimi, bet ar matote gatvėse uosto sunkiasvorį transportą? Kai kurie pareigūnai vis kalbėdavo, kad miestą teršia uosto transportas, spekuliuodavo šiuo klausimu. Tai kodėl gatvėse jo dabar nematyti, nors uostas veikia? Kiekvieną dieną važiuodamas namo iš darbo nematau gatvėse to uosto transporto.

Jau esu sakęs, kad uosto transportas sudaro tik labai mažą miesto transporto srauto dalelę. Kai tik Klaipėdoje savaitę nebūna lietaus, padidėja oro tarša kietosiomis dalelėmis. Aš iš savo 6 aukšto puikiai matau visas neasfaltuotas teritorijas ir kaip vėjas sklaido smėlio ir žvyro dulkeles. Kai visi žvyrkeliai bus išasfaltuoti, pamatysite, kaip pasikeis situacija. Dabar tiems, kas spekuliuoja taršos klausimu, pats laikas pamatyti realią situaciją“, – savo nuomonę išsakė miesto Tarybos narys V.Dambrauskas.

ESPO: „Nepaprastosios padėties metu uostai vaidina esminį vaidmenį“

Dėl koronaviruso spartaus plitimo pasaulyje įsivyraujant ribojimams tiek sausumoje, tiek aviacijoje, jūrinis transportas tampa pagrindine valstybių ekonomikos palaikymo platforma, o jūrų uostai įgyja vis svarbesnę reikšmę. Užtikrinant sklandų prekių judėjimą, ne tik patenkinami piliečių būtinieji poreikiai, bet ir išsaugojamos darbo vietos, generuojama pridedamoji vertė valstybėms.

Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) kartu su dar 33 tarptautinėmis organizacijomis paskelbė deklaraciją, kurioje pabrėžiama ypatinga transporto reikšmė visame pasaulyje. ESPO pranešime teigiama, kad transporto sektorius vaidina lemiamą vaidmenį tiekiant prekes, ypač vaistus, medicinos prietaisus, maistą ir kitas būtinas prekes, reikalingas šiai krizei įveikti. Transporto sektorius taip pat pasirodė esąs svarbi priemonė šiais laikais, kai daugelio Europos piliečių judumas yra ribotas.

„Šiuo kritiniu laikotarpiu transportas ir logistika vaidina lemiamą vaidmenį tiekiant būtiniausias prekes. Norint užtikrinti, kad transporto sektoriaus veikla nesustotų, tarp valstybių narių būtina garantuoti laisvą prekių judėjimą. Būtina pabrėžti ir palaikyti žmones, dirbančius transporto srityje – jų indėlis įveikiant šią krizę yra gyvybiškai svarbus. Nepaprastosios padėties metu uostai atlieka esminį vaidmenį teikiant piliečiams, sveikatos priežiūros paslaugoms ir įmonėms reikalingas prekes ir medžiagas. Europos uostai labai rimtai vertina šią atsakomybę. Tikiuosi, kad valstybės narės laikosi Komisijos rekomendacijų užtikrinti, kad prekės ir toliau judėtų Europoje“, – komentavo ESPO generalinė sekretorė Isabelle Ryckbost.

Vakarų ekspresas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

01:03
22:58
25:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką