Taline surengtoje spaudos konferencijoje Švedijos ekspremjeras G.Perssonnas pabrėžė, jog tai nesuderinama su „Swedbank“ puoselėjamomis vertybėmis, o finansų grupės naujosios vadovybės tikslas – išsiaiškinti klaidas bei ištaisyti padėtį.
„Swedbank“ pasiryžęs daug investuoti į neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo prevencijos priemones, grįžti į 2005-2007 metus ir peržiūrėti milijonus atliktų operacijų bei per sąskaitas praėjusias milijardines sumas, kad būtų aišku, kas tada išties nutiko“, – sakė jis.
Tačiau G.Perssonas akcentavo, kad „nereikėtų būti naiviems“, nes tokių problemų faktai gali vėl iškilti artimiausioje ateityje.
„Išsiaiškinus šiuos finansinius nusikaltimus būtina būti pasiruošusiems naujiems išbandymams“, – pridūrė jis.
G.Perssonas taip pat pareiškė, jog Estijos rinka yra labai svarbi „Swedbank“, kurioje jis planuoja ne tik likti, bet ir toliau augti.
Estijos premjeras Juri Ratas penktadienį ryte priėmė į Taliną atvykusį G.Perssoną, taip pat Švedijos „Swedbank“ naująjį prezidentą ir vykdomąjį direktorių Jensą Henrikssoną bei laikinai šias pareigas ėjusį Andersą Karlssoną.
Šios savaitės pradžioje buvo pakeisti trys Estijos „Swedbank“ valdybos nariai – direktorių taryba naujuoju valdybos pirmininku paskyrė Olavį Leppą, finansų direktore – Anną Kouts, mažmeninės bankininkystės skyriaus vadovu – Tarmo Ullą.
„Swedbank“ siekia atkurti reputaciją, kuri gerokai pašlijo po to, kai Švedijos žiniasklaida šių metų vasarį paviešino duomenis apie jo įtraukimą į plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas. Šio skandalo centre atsidūrė „Swedbank“ Estijos padalinys.
Dėl to iš pareigų buvo atleista Švedijos „Swedbank“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen, atsistatydino direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Pinigų plovimo „Swedbank“ skandalą tiria Europos Centrinis Bankas, Švedijos, Baltijos šalių, JAV institucijos.
