„Course Report“ trečius metus iš eilės pripažino „Turing College“ duomenų mokslo programą viena geriausių pasaulyje, o „Sifted“ skyrė startuoliui pirmąją vietą greičiausiai augančių Europos švietimo technologijų startuolių sąraše ir 17-ą vietą bendroje reitingų lentelėje. Visą tai su komanda į priekį veda 3 „Turing College“ kūrėjai – Tomas Moška, Lukas Kaminskis ir Benas Šidlauskas, sutikę leistis į pokalbį apie greitai augančio verslo kūrimo užkulisius.
„Jei Lietuva nori tapti geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje, ji turi pradėti nuo talentų. Vienaragiai reikalauja išskirtinių žmonių – o talentai auga ten, kur susikerta švietimas ir galimybės. Lietuva turi teikti prioritetą kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programoms, kurios paruoštų darbo jėgą globalizuotai, DI varomai ekonomikai ir apimtų tiek techninius, tiek verslumo įgūdžius. Reikia investicijų į kokybišką technologinį švietimą, bendradarbiavimo tarp jaunų įmonių ir patyrusių verslų bei lengvesnės prieigos prie rizikos kapitalo. Jei Lietuva investuos į savo žmones, ji ne tik sukurs daugiau vienaragių, bet ir išugdys lyderių kartą, pasiruošusią keisti pasaulį“, – įsitikinę „Turing College“ kūrėjai.
– Prieš pradedant pokalbį ir leidžiantis į visas istorijas ir pasiekimus šiandien – kaip manote, ką apie „Turing College“ pradžią ir tokio verslo kūrimą svarbu suprasti?
– Tomas: Sakyčiau, didelė sėkmė, kad mes trise prieš 10 metų pradėjome dirbti kartu. Kiekvieno žinios – unikalios, unikaliai jos ir papildė komandą. Galų gale, užteko kantrybės, net kai uždirbdavom po 100 eurų per mėnesį, bukai tikėti idėja ir turėti jėgų varyti toliau. Taip nuoširdžiai žvelgiant, dauguma startuolių kūrėjų yra tiesiog neracionalūs – racionalus žmogus nedirbtų 10 metų, nebristų į skolas, kad galbūt kažką kada sukurtų, esant tokiai negailestingai statistikai. Ir tai nėra tik apie finansus, dažnai – norą kažką pakeisti pasaulyje.
– Lukas: Aš gal grįžčiau prie pačios pradžios – mums taip skaudėjo švietimo sistema, kurią patys patyrėm, kad negalėjome gyventi net nepabandę sukurti alternatyvos. „Turing College“ yra tai, ko mes patys norėjome ir niekados negavome. Būsimam startuolio kūrėjui labai svarbu yra išsirinkti tą problemą, kuri skauda tiek, kad tu tiesiog negali nieko nedaryti.
– Benas: Vienas gražiausių dalykų man kuriant verslą – kiek smegenų ciklų prasukome, etapų išgyvenome, skirtingų emocijų patyrėme, kiek kolegų pradėjo kelionę su mumis ir iki šiol yra kartu, auga komandoje jau beveik 10 m. Aš tikrai nebūsiu tas, kuris sakys, kad mes esame kaip šeima, bet mes tikrai esame jėga kaip komanda. Ir iššūkių buvo, ir beveik bankrotų, bet mes trise niekada gyvenime nesame, pavyzdžiui, rėkę vienas ant kito. Ta ramybė, kurią turime mes ir perdavėme komandai, man vienas gražiausių dalykų „Turing College“.
– Kokia jūsų pažinties istorija? Yra žmonių, kurie turi idėjų, kiti – įgūdžių, pasidalinkit, kas veikia realybėje – kaip rasti patikimus partnerius ir efektyviai dirbti kartu?
– Lukas: Mūsų atveju reikšmingas vaidmuo teko „Startup Lithuania“, kai ten dar dirbo Rimantė Ribačiauskaitė ir Ugnius Zasimauskas – mokiausi mokykloje, dalyvavau startuolių kūrėjams skirtuose renginiuose, kai jie pasiūlė susipažinti su Tomu, vysčiusiu panašią idėją Olandijoje. Su Benu mes – seni draugai nuo paauglystės. Susipažinome Europos Parlamento simuliacijose, skirtose įtraukti moksleivius. Tad mūsų atveju tai buvo daugiau atsitiktinumas ir sėkmė, bet patarčiau ieškoti žmonių, su kuriais leisdamas laiką tiesiog jautiesi gerai.
– Tomas: Ir būtinai – skirti laiko tokius žmones atrasti. Mano nuomone, kurti startuolį vienam iš viso yra nesąmonė vien dėl psichologinės sveikatos – svarbu turėti, su kuo pasitarti, panaviguoti vienas kitą, pamotyvuoti, galų gale. Vienas tu negali efektyviai augti.
– Ar galite šiek tiek plačiau supažindinti su „Turing College“? Kas tai yra šiandien?
– Tomas: „Turing College“ yra startuolis, kuriantis naują technologinio švietimo standartą. Problema, kurią sprendžiame – kaip užtikrinti kokybišką švietimą, kuris nebūtų limituotas. Pavyzdžiui, jei bet kurioje neturtingoje pasaulio šalyje dabar atrastų naftos, milijonai jos gyventojų taptų turtingi ir susimokėtų už teisę gauti kokybišką švietimą. Praktiškai, jie atimtų vietą iš kažko kito, nes staiga daugiau mokyklų ar universitetų nesukursi, mokyti galinčių žmonių neišugdysi – išsilavinusių žmonių pasaulyje procentas lieka panašus. Mes decentralizuojame procesą, kad kuo daugiau žmonių kokybiškas švietimas būtų prieinamas.
– Lukas: Apjungiame 1,5 tūkst. aktyvių studentų, per 40-ies skirtingų tautybių – nuo JAV iki Taivano. Didžiausios 3 rinkos – Lietuva, Vokietija ir Anglija. Kadangi mokymus organizuojame nuotoliu, anglų kalba, neturime problemų jau ryt padėti gauti žinių bet kur. Didelį dėmesį dabar skiriame DI – nuo nulio iki naujos karjeros, įtraukiant kvalifikacijos kėlimą. Ir viskas sukasi ant technologijos, kuri suteikia galimybę gerokai protingiau ir efektyviau organizuoti mokymus. Kuriame ir technologinį sprendimą, ir turinį.
Yra manančių, kad mokytojų ar dėstytojų neįmanoma pakeisti, bet požiūrio kampas čia netinkamas. Svarbu klausti, kokias konkrečias funkcijas jie šiandien atlieka. Ką matome – viską, kas susiję su žinių perdavimu, gali pakeisti. Tačiau negali pakeisti žmogiškojo ryšio, autoriteto, kurį turi dėstytojas ir ta informacija iš jo įgyja kitą svorį. Norime sukurti sprendimą, kuris leistų, pavyzdžiui, žinių perdavimą išspręsti su DI, o dėstytojai taptų kuratoriais. Permąstome 18-19 a. Prūsijoje sukurtą klasė-mokytojas modelį ir kuriame tokį švietimo modelį, kuris būtų pritaikytas DI erai. Šiandien mes – jau joje, o niekas nėra tam pasiruošęs.
– Benas: Vystydami būtent tokį švietimo modelį, turime galimybę greitai reaguoti į pokyčius. Esame turėję situacijų, kai apie DI naujienas praneša „Google“ ir dėstytojai iškart atnaujina turinį – studentai gauna naujausias žinias iš rinkos, kai man iš mokytojos per matematikos pamokas pačiam yra tekę išgirsti, kad „Prisimink, skaičiuotuvo kišenėje nesinešiosi“ – tikrai? Šiandien „Turing College“ komandą sudaro per 40 žmonių – ne visi jie Lietuvoje, ir per 140 profesionalų kontraktorių, kurie nori prisidėti ruošdami kokybiškus talentus ateičiai.
– Jūsų akimis, kokie buvo kertiniai „Turing College“ lūžio taškai į sėkmę?
– Lukas: Vienas jų – kai išmokome iteruoti. Šiandien mes – labai greitai iteruojanti komanda. Startuolis visada kovoja su mirtimi – turi ribotą pinigų sumą ir visada per mažai laiko. Daug mūsų konkurentų užstrigo tam tikruose verslo modeliuose, kai kurie jų ir žlugo. Kaip verslo kūrėjas turi labai gerą vidinį kompasą išsiugdyti – kam skirti daugiausiai laiko, kada sustoti. Dalis to – empirinis pajautimas, kita dalis – duomenys, galiausiai, ir vidinis kompasas.
– Tomas: Pridurčiau dar greitį, ryžtą ir daug darbo. Daug kas ieško kažkokių paslapčių ar trumpesnių kelių, bet patikimiausias kelias – tiesiog daug, sunkiai ir ilgai dirbti. Žingsnis po žingsnio tu imi suprasti dalykus, įgyji patirties ir nebelieti karštos keptuvės, nes gali nudegti. Kita vertus, aš dar šiandien nuėjau miegoti 5 ryto, nes užsidirbau – dar tikrai nesame praradę to užsidegimo judėti pirmyn, o judant pirmyn viskas tiesiog ir sukrenta į savo vietas.
– Benas: Nuo tada, kai pritraukėme pirmąjį milijoną, tapome pirmuoju Lietuvos startuoliu Silicio slėnio akceleratoriuje „Y Combinator“ ar tą pirmąjį milijoną uždirbome, nepamenu nė vieno momento, kai būtume taip džiaugęsi, kad bent trumpam laikui paleistume viską. Visada turėjome labai aiškią viziją, kas turi būti toliau ir link jos dirbome kaip komanda.
– O ar visada svajojote būti verslininkais? Kaip manot, kas paskatintų daugiau talentų apsvarstyti karjeros galimybes technologijų srityje, kurti startuolius arba juose dirbti?
– Tomas: Būti startuolio vadovu – irgi profesija. Tam tikras savybes turbūt turi įgimtas, kitas ugdaisi, dar kitoms sąmoningai leidi augti. Su Luku esame organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ alumni, aš dar dabar į veiklą šiek tiek įsitraukiu – svarbu leisti žmonėms bandyti, rizikuoti ir taip pažadinti tą smalsumą kurti, parodyti pagreitį, kurį gali pagauti. Jeigu žmogus turi potraukį, sudaryti sąlygas pradėti ir pajausti, kad tai kelias, kuris gali veikti.
– Lukas: Visuomenėje mes neretai aukštiname jauno startuolio kūrėjo įvaizdį, bet startuolius kuria ne tik jauni žmonės. Sakyčiau, tai tiesiog patogiau, nes jaunas žmogus dar neturi tiek daug finansinių poreikių, įsipareigojimų – gali skirti laiko mokslui ir rizikai. Kiekvienam jaunam žmogui patarčiau tą pirmąjį suaugusiojo gyvenimo etapą, 20-uosius metus, gyventi su mažesniais finansiniais poreikiais ir pabandyti sukurti kažką savo. Įvairūs tyrimai rodo, kad net ir nesėkmės atveju tavo karjeros galimybės yra visiškai kitos, nes įgūdžių rinkinį įgyji unikalų. Ir tai tikrai nėra vienintelis kelias, gali būti tiesiog tam tikras karjeros etapas – svarbu sau leisti pabandyti. Mes matėme problemą ir leidome sau pabandyti ją išspręsti.
– Benas: Aš manau, kad labai padėtų ir daugiau sėkmės istorijų, smalsumas ir fokusas tam. Man atrodo, dažna nesėkmės priežastis yra būtent fokuso nebuvimas. Bet koks jaunas žmogus, kuris kažką pradeda, turi nusiteikti, kad laukia bent 10 metų darbo, kol išmoksi, kol į tave įsiklausys, kol tavo sprendimai ims veikti ir tavęs ateis klausti patarimo. Ir tam reikia fokuso vienai temai, kad išgyventum tam tikrus ciklus, įgytum prasmingų žinių. Dar klausimas, jei dabar imtume daryti kažką, nesusijusio edukacija, ar mums sektųsi tai vystyti.
– Įdomi tema – kaip manot, kas kuriant startuolį, technologijų įmonę, yra svarbiausia? Kur, siekiant sėkmės, augimo ir efektyvumo versle svarbu kreipti didžiausią dėmesį?
– Lukas: Žmonės. 100 proc.
– Benas: Ir siekis žinių. Mano asmeninis pavyzdys – jei tik praleidžiu pasidomėti, kokie nauji įrankiai atsirado, kokias naujas technikas naudoti, po pusės metų jau jaučiuosi stagnuojantis, stagnuoja ir komanda. Manau, nerasime nė vieno startuolio kūrėjo, kuris yra ekstra sėkmingas ir nededa ekstra žingsnio, kad mokytųsi naujų dalykų.
– Tomas: Aš vis dėlto grįžčiau prie daug darbo ir aiškaus fokuso – iš pradžių tu negali samdyti talentų, nežinai ir ką turėtum daryti, tiesiog sėdi ir bandai viską iš eilės. Labai svarbu suprasti, kokioje verslo kūrimo stadijoje tu esi ir evoliucionuoti kartu su įmone.
– Kokiais principais gyvenime ir darbe vadovaujietės?
– Lukas: Man patinka mintis, kad startuolio kūrimas yra tam tikros Olimpinės žaidynės – turi galvoti kaip atletas, optimizuoti gyvenimą aplink tikslą, stengtis, o ir pasiseka tik vienetams. Mano akimis, nėra balanso verslo pradžioje. Ir nereikia lygint savo pradžios su kito viduriu.
– Ką būtumėt norėję žinoti, kai pradėjot, ką žinot šiandien, po 10-ies metų versle?
– Benas: Kad bus taip smagu.
– Lukas: Kad svajoti reikia atsakingai, nes tas tikslas, kurio tu sieki, ateina su bagažu. Pavyzdžiui, tu tampi kitokiu žmogumi, ar turi keisti savo gyvenimo pobūdį. Turi aiškiai suprasti, ar ta kaina už svajonės įgyvendinimą tau tinka. Tai nėra susiję tik su startuolio kūrimu, bet rezonuoja ir kuriant verslą – labai sąmoningai priimti vienus ar kitus sprendimus.
– Tomas: Turbūt didžiausia vertė yra išugdytas supratimas, kaip dalykai veikia. Tarkime, jei kalbi su investuotoju, turi kalbėti jo kalba – suprasti, kokie klausimai jam svarbūs, kaip veikia jų verslas, kaip jie uždirba pinigus. Tau 18-os atrodo, kad uždirbti 1 mln. yra kosmosas, investuotojui – jei tik tiek, neverta nė gaišti laiko. Kai gauni daug ne, grįžtamąjį ryšį, viską dediesi į galvą ir augi – čia didžioji vertė. Todėl svarbu, kad daugiau patyrę verslo kūrėjai bendrautų su mažiau patyrusiais, nes jų klausydamas tu iš tiesų gali rasti trumpesnių kelių. Pavyzdžiui, anksčiau mes dažnai susitikdavome su startuolių kūrėjais Eimantu Sabaliausku, Ryčiu Laurinavičiumi – tai milžiniška vertė, auginant supratimą, kaip verslas veikia.
– Pasidalinkite savo atradimais DI srityje – daug įmonėje ir asmeniškai dėmesio tam skiriate. Kokius 3 faktorius įvardintumėte svarbiausiais, ką apie DI svarbu suprasti?
– Lukas: Viena stipriausių man minčių – DI šiandien daro įtaką žmogaus darbo laikui, todėl ir poveikis yra platesnis nei visų kitų įrankių. Tu gali ateiti į biurą, tu gali ateiti į dantisto kabinetą ir galvoti, kaip rutininius darbus optimizuoti, kad žmogaus darbo laiką efektyvintum. Čia yra didžiausios galimybės, čia matome, kad investuotojai daugiausiai ir investuoja.
– Tomas: Aš patarčiau labai atvira širdimi bandyti įvairius DI įrankius. Kai visi valgo šaukštais – nes kol kas labai mažai žmonių DI naudoja – buvo išrasta šakutė. Ir kol visi iš lėto mokosi valgyti su šakute, tu gali prisiversti pereiti per tradicinį ciklą greičiau ir turėti labai stiprų privalumą, lyginant su kitais – o tu augi greitai tik tada, kai augi greičiau nei kiti.
– Turiu tradicinį klausimą pokalbio pabaigai – kaip manote, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių, technologijų įmonių ir vienaragių?
– Benas: Manau, labai geras yra „Vinted“ pavyzdys, kai visi darbuotojai gauna opcionus ir pernai rudenį galėjo juos realizuoti akcijų pardavimo antrinėje rinkoje.
Jau dabar matome pavyzdžius, kiek naujų startuolių, kalbu apie talentus, dirbusius „Vinted“, su žiniomis ir kapitalu pradėjo kurti savo verslus. Esame turbūt 3 verslininkų karta ir jei anksčiau būdavo, kad: „Viskas – sau“, tai dabar turime vis daugiau pavyzdžių, kai: „Daugiau – kitiems“. Tai augina ekosistemą, padeda augti naujiems talentams ir kurtis naujiems verslams.
– Tomas: Turiu du gerus pavyzdžius. Sakyčiau, „Lietuvos Junior Achievement“ padengia apie 80 proc. to, ko reikia jaunų žmonių verslumo ugdymui – pavyzdžiui, kai jau trečiokai savo idėjas pristato nuo scenos prieš daugiau nei 1 tūkst. žmonių. Aš pats domėtis verslu pradėjau 11-oje klasėje, o kas būtų, jei būčiau pradėjęs anksčiau?
Antra, labai svarbu ir tokios bendruomenės kaip „Unicorns Lithuania“, kurios uždavė gerą toną dalintis verslo kūrimo žiniomis. Būdamas bendruomenėje, tu gali prieiti prie bet kokio lygio startuolių ar iš jų išaugusių technologijų įmonių kūrėjų ir jie dalinasi su tavimi sprendimais – tai unikalu. Todėl tik palinkėčiau akseleruoti tai, kas veikia, ir išlaikyti mažos šalies greitį, augant ekosistemai.
