Laukia Konkurencijos tarybos sprendimo
„Turime ilgalaikių įsipareigojimų Baltijos šalių rinkoje“, – teigė „Swedbank“ prezidentas Michaelas Wolfas. Jis gyrė Lietuvos verslą dėl jo sugebėjimo keistis ir sumažinti priklausomybę nuo vienos rinkos ir rasti kitas, turėdamas omenyje Rusijos įvestas sankcijas.
Iššūkiai tūno už kiekvieno kampo visą laiką, – sakė M.Wolfas.
„Iššūkiai tūno už kiekvieno kampo visą laiką“, – sakė M.Wolfas.
Kaip teigė „Swedbank“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė, banko tikslas – didesnis naudojimasis internetinės bankininkystės paslaugomis.
Šiuo metu „Swedbank“ nekantriai laukia Konkurencijos tarybos sprendimo, kuris uždegs žalią šviesą arba užtrenks duris „Danske“ banko mažmeninės bankininkystės verslo perėmimui Lietuvoje.
„Tarnyba turi teisę padaryti bet kokį sprendimą, tikimės, kad Konkurencijos taryba tam pritars“, – vylėsi M.Wolfas.
NT burbulas nesipučia
„Swedbank“ prezidentas pažymėjo, kad vartojimas yra ekonomikos variklis, o kuo labiau šalis išsivysčiusi – tuo labiau jai yra reikalingos bankininkystės paslaugos. Žmonės tuo metu pradeda daugiau kaupti privačiuose pensijų fonduose ir drausti savo turimą turtą.
„Swedbank“ visose Baltijos šalyse taip pat vienodins savo kainų politiką.
D.Grigienė prasitarė, kad „Swedbank“ visose Baltijos šalyse taip pat vienodins savo kainų politiką.
Paklausta, ar nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje nekaista ir nesiformuoja naujas kainų burbulas, D.Grigienė teigė pastebinti aukštesnius pardavimus, bet pridūrė, kad nerimauti neverta.
„Nauji reikalavimai skolinimąsi padaro sudėtingesniu. Tiesa, aktyvumas didesnis negu praėjusiais metais“, – pažymėjo „Swedbank“ Lietuvos valdybos pirmininkė ir nuramino, kad padėtis neprimena 2008 m.
„EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma krenta, todėl normalu, kad paklausa yra didesnė“, – pažymėjo D.Grigienė.
Ateityje – dar paprastesnis lėšų pervedimas
Kalbėdamas apie bankininkystės paslaugų skaitmenizaciją M.Wolfas pateikė Švedijoje ypač populiarios programėlės „Bank ID“ pavyzdį. Su ja didžiųjų šalies bankų vartotojai vienas kitam gali pervedinėti pinigus be jokių apribojimų.
D.Grigienė sakė, kad šiuo metu yra paskelbtas konkursas panašios programėlės sukūrimui ir Lietuvoje, tačiau tam reikia laiko dėl saugumo priemonių nustatymo ir kitų paruošiamųjų darbų. Naująja programėle galėtų taip pat naudotis ir vienas kitam lėšas siųsti skirtingų bankų klientai.
Švedijos pavyzdys parodė, kad tokia programėlė sulaukia didelio populiarumo ir mažina grynųjų pinigų vartojimą. Be to, pervedami pinigai kito asmens sąskaitoje atsiduria iš karto.
D.Grigienė teigė, kad Lietuvoje tokia programėlė galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2017 m.
„Naudojantis internetine bankininkyste, galima išvengti kelionių į bankų skyrius ar naudojimosi bankomatais. Pavyzdžiui, 25 eurocentų sumokėjimas yra niekis, lyginant su sutaupytu laiku“, – pasakojo M.Wolfas.