Sekite 15min Google
Vertinant atlygio skirtumus svarbios ir premijos, priedai bei kitos už darbą suteikiamos naudos. Būtent todėl naujoji duomenų teikimo tvarka apims ne vien pagrindinį atlyginimą.
Darbuotojams tai svarbu norint suprasti, ar už jų darbą atlyginama teisingai. Darbdaviams – pasirengti pagrįsti savo sprendimus, o ne tik užpildyti dar vieną formą.
Kada prasideda pokyčiai?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2026 m. spalio 8 d. pranešė: naujoji duomenų teikimo „Sodrai“ tvarka įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Pirmieji duomenys už sausį bus teikiami vasarį. Juos reikės pateikti kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos už praėjusį mėnesį.
„Tai nėra vien didžiųjų įmonių klausimas – bendra pareiga taikoma visiems darbdaviams, atsižvelgiant į nustatytas išimtis ir specialią laikinojo įdarbinimo tvarką“, – sako R.Joskaudienė.
Ką darbdavys turės pateikti?
Per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą bus teikiamas Skaidraus darbo užmokesčio pranešimas – SDUP.
„Kas mėnesį: priskaičiuotas bruto darbo užmokestis, papildomas bruto darbo užmokestis ir apmokėtas darbo laikas valandomis.
Vieną kartą, vėliau atnaujinant pasikeitus: darbuotojo pareigybės grupės numeris pagal darbo apmokėjimo sistemą, darbo laiko norma ir darbo laiko režimas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Svarbi praktinė detalė, pasak teisininkės, apmokėtas laikas nėra tik faktiškai dirbtos valandos.
„Jis apims ir apmokėtas atostogas, „mamadienius“, „tėvadienius“, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės bei kitą nustatytą apmokėtą laiką. Nedarbingumo laikas, už kurį mokama ligos išmoka, nebus įskaitomas. Į šį atlygio rodiklį taip pat nebus įtraukiamos ligos išmokos, išeitinės, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kitos numatytos kompensacinės išmokos“, – nurodė R.Joskaudienė.
Kodėl nepakanka palyginti dviejų algų?
Paprastas skaičiavimo, pasak R.Joskaudienės, pavyzdys: 1 200 Eur už 80 apmokėtų valandų ir 2 400 Eur už 160 apmokėtų valandų abiem atvejais reiškia 15 Eur už valandą. Mėnesio sumos skirtingos, valandinis atlygis – vienodas.
„Sodra“ apskaičiuos valandinio atlygio rodiklius ir vyrų bei moterų atlygio vidurkius pagal pareigybių grupes. Tai leis palyginimui naudoti daugiau informacijos nei vien mėnesio algos suma.
Tačiau net ir vienodas valandinis atlygis neatsako į visus klausimus. Vertinant darbo vertę svarbūs įgūdžiai, pastangos, atsakomybė ir darbo sąlygos. Vienodas pareigų pavadinimas dar neįrodo vienodos darbo vertės, o skirtingas pavadinimas savaime jos nepaneigia. Tai išplaukia iš Direktyvoje įtvirtinto objektyvaus darbo vertinimo principo“, – teigė teisininkė.
Ką konkrečiai gaus darbuotojas?
Pagal naująjį mechanizmą darbuotojas galės prašyti savo atlygio rodiklių ir jo pareigybių grupės vyrų bei moterų vidutinio atlygio duomenų. VDI nurodo: prašoma informacija pateikiama per vieną mėnesį, o jai esant neišsamiai ar netiksliai – papildomas pagrįstas atsakymas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pateikti rodiklius gavimo. Šių duomenų teikimas prasidės, kai rodiklius apskaičiuos ir darbdaviui pateiks „Sodra“.
„Tai nereiškia, kad internete bus paskelbta kiekvieno kolegos pavardė ir atlyginimas. Informaciją darbuotojui teiks darbdavys, o ne jo asmeninė „Sodros“ paskyra. Viešai skelbiami apibendrinti rodikliai ir individualūs atlyginimai – skirtingi dalykai“, – aiškino R.Joskaudienė.
Kai iš vidurkio būtų galima nustatyti konkretaus kolegos atlyginimą, taikomos papildomos apsaugos: informacija gali būti teikiama darbuotojų atstovams, VDI ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
„Praktinis patarimas darbuotojui: klauskite ne tik „kiek gauna kolega?“, bet ir „kokiai pareigybių grupei priklausau, pagal ką nustatomas mano atlygis ir kokiomis sąlygomis skiriamos premijos?“ Objektyvūs bei darbuotojams prieinami atlygio kriterijai yra viena esminių skaidrumo garantijų“, – komentavo R.Joskaudienė.
Ką darbdaviui padaryti dar šįmet?
VDI nurodo, kad iki 2026 m. gruodžio 31 d. visi darbdaviai turi turėti objektyvias, lyties požiūriu neutralias darbo apmokėjimo sistemas. Mažas darbuotojų skaičius savaime nuo šios pareigos neatleidžia.
Todėl R.Joskaudienė rekomenduoja pasirengimą pradėti nuo trijų klausimų:
- Ar pareigybių grupės atitinka realiai atliekamą darbą? Vertinkite funkcijas ir darbo vertę, ne vien pavadinimus.
- Ar galima paaiškinti atlygio skirtumus? Peržiūrėkite ne tik bazines algas, bet ir premijų, priedų bei priemokų kriterijus.
- Ar apskaita parengta naujiems duomenims? Suderinkite personalo ir buhalterijos informaciją, apmokėto laiko apskaitą bei SDUP pateikimą.
Du dalykai, kurių svarbu nesupainioti
„Skirtingas atlyginimas savaime dar nėra diskriminacijos įrodymas. Tačiau už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokamas skirtingas atlygis turi būti pagrįstas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais. Vien paaiškinimas „taip nusprendė vadovas“ tokių kriterijų neatskleidžia.
Ir dar: 5 procentai nėra „leistina diskriminacijos riba“. Mažesnis nepagrįstas vyrų ir moterų atlygio skirtumas taip pat gali pažeisti vienodo darbo užmokesčio principą“, – dėstė teisininkė.
Jos vertinimu, tikrasis atlygio skaidrumo testas bus ne tai, ar įmonė pateikė duomenis „Sodrai“. Svarbiausia, pasak jos, – ar ji gali darbuotojui suprantamai paaiškinti, kodėl už palyginamą darbą mokama skirtingai.
„Ar jūsų darbovietėje aišku, už ką skiriamos premijos ir nuo ko priklauso atlyginimo dydis?
Dėl darbo apmokėjimo sistemų peržiūros, darbuotojų teisių, mokymų organizacijoms ar komentaro – susisiekite asmenine žinute“, – pabrėžė ji.
Teisinis pagrindas: Direktyva (ES) 2023/970, ypač jos 4, 6, 7 ir 12 straipsniai; VDI paaiškinimai dėl Darbo kodekso 23, 140 ir 148 straipsnių taikymo; VDI ir „Sodros“ paskelbta įgyvendinimo informacija. Informacija patikrinta 2026 m. spalio 9 d.
