Tačiau užsienio valstybėse, kuriose veikia „Lidl“, šis tinklas pagarsėjo ne vien iš gerosios pusės. Darbuotojų šnipinėjimas, sunkios darbo sąlygos ar netgi draudimas kalbėtis su klientais jų gimtąja kalba – visa tai yra dalykai, dėl kurių „Lidl“ sulaukė kritikos.
15min pristato penkias istorijas iš „Lidl“ veiklos kitose valstybėse – jos ne visada džiuginančios.
Aš žinau, ką tu veikei praėjusią darbo dieną. 2008 m. „Lidl“ Vokietijoje buvo apkaltintas slaptu savo darbuotojų sekimu. Buvo fiksuojama, kaip dažnai darbuotojai eina į tualetą, renkami duomenys apie jų meilės reikalus, asmeninių finansų būklę ir menstruacijų ciklus.
Tyrimas, kurį atliko Vokietijos naujienų žurnalas „Stern“, atskleidė, kad darbuotojų šnipinėjimas buvo paplitęs įvairiose Vokietijoje įsikūrusiose „Lidl“ parduotuvėse. „Stern“ gavo šimtus puslapių dokumentų, kuriuos surinko detektyvai, pasamdyti „Lidl“, kad rinktų informaciją apie darbuotojus. Detektyvai įdiegė parduotuvėse mažas videokameras, kurios oficialiai parduotuvių vadybininkams buvo pristatytos kaip priemonė kovoti su vagimis iš parduotuvių, bet iš tiesų naudotos sekti personalą.
Detektyvų ataskaitos atskleidė netgi tokias smulkmenas, kaip darbuotojų turimos tatuiruotės ar jų draugų pomėgiai.
„Jos draugų ratas susideda iš asmenų, turinčių priklausomybę nuo narkotikų“, skelbia viena ataskaita. Detektyvų taip pat buvo paprašyta identifikuoti, kurie darbuotojai atrodo „nesugebantys tinkamai eiti savo pareigų“ arba „introvertiški bei naivūs“.
Kritikai apkaltino „Lidl“ „Stasi“ metodų naudojimu. „Stasi“ buvo slaptoji buvusios Rytų Vokietijos policija, sekusi šimtus tūkstančių valstybės piliečių.
„Lidl“ pripažino, kad Vokietijoje parduotuvėse buvo įdiegta stebėjimo sistema, bet teigė, kad tai buvo padaryta „ne sekti personalą, bet identifikuoti potencialiai žalingą elgesį“.
Lenkiškai kalbėti draudžiama. 2014 m. vieno „Lidl“ prekybos centro Škotijoje vadybininkai uždraudė savo lenkų tautybės darbuotojams bendrauti su pirkėjais lenkų kalba. Netgi tuo atveju, jei pirkėjai taip pat yra lenkai. Jiems buvo nurodyta su visais klientais kalbėtis tik angliškai, pranešė „Daily Mail“.
„Aš bandžiau paaiškinti vadybininkui, kad daug klientų ateina į mūsų parduotuvę, nes žino, kad bus aptarnauti lenkiškai. Vadybininkas supyko ir liepė vykdyti jo nurodymą. Jei aš jų nevykdysiu, jis sakė, aš galiu eiti namo“, – pasakojo parduotuvės darbuotojas.
„Lidl“ reaguodami į situaciją išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad bendrovės politika yra „angliškai bendrauti su visais klientais, nepriklausomai nuo jų tautybės“.
Dėl to bendrovė Anglijoje susilaukė daug kritikos – ypač Velse, kur apie 25 proc. žmonių kalba valų kalba. Valų kalba šnekančiuosius vienijančios organizacijos iš karto paskelbė, kad įstatymai saugo valų kalba kalbančiųjų teises Velse ir kad „Lidl“ neturi teisės uždrausti savo personalui bendrauti valų kalba.
Toks pasipiktinimas viešojoje erdvėje lėmė, kad netrukus „Lidl“ persigalvojo ir netgi parašė laišką Witoldui Sobkowui, Lenkijos ambasadoriui Londone.
Laiške teigta, kad „Lidl“ nuo šiol skatins savo darbuotojus pasitelkti įvairių kalbų žinias aptarnaujant klientus, jei tik yra poreikis, ir pabrėžta, kad bendrovė jokiu būdu nedraudžia personalui bendrauti su pirkėjais jų gimtąja kalba, jei tik personalo žinios tai leidžia.
Ar ketinate susilaukti vaikų? Didžiausia Portugalijos mažmeninės prekybos parduotuvių darbuotojų teises ginanti profsąjunga kritikavo „Lidl“ už tai, kad šio tinklo parduotuvėse darbuotojų pratęsiant su jais darbo sutartis buvo ne kartą klausiama, ar jie ketina artimiausiu metu susilaukti vaikų.
Apie tai 2007 m. rašė „Guardian“, cituodamas „Juodąją „Lidl“ knygą“ – leidinį, kuriame buvo išvardinti su „Lidl“ susiję darbuotojų teisių pažeidimai visoje Europoje.
„Lidl“ teisinosi, kad tokia prieš motinas nukreipta bendrovės politika buvo paprasčiausios vertimo klaidos, verčiant priėmimo į darbą formas į portugalų kalbą, rezultatas. „Lidl“ pabrėžė, kad tokio masto tarptautinė bendrovė niekada nesiimtų prieš šeimą nukreiptų veiksmų.
4 valandos miego – daug ar mažai? „Lidl“ parduotuvėje Airijoje dirbęs Frankas Ludwigas, rašoma toje pačioje „Guardian“ cituotoje „Juodojoje knygoje“, paliko darbą dėl to, kad „Lidl“ nesilaikė europinės direktyvos, nurodančios, kad bet koks darbuotojas turi teisę ilsėtis bent 11 valandų iš eilės per bet kurį 24 valandų laikotarpį.
Ludwigo teigimu, jo vadybininkas jam nuolat liepdavo dirbti 12 valandų pamainą, kuri baigdavosi vidurnaktį, o tada prisistatyti į darbą kitą dieną 6 valandą ryto. Jo teigimu, 4 valandos miego jam būdavo per mažai.
Ludwigo kolega Jensas Derenthalis teigė, kad tokios pamainos jam tapo norma. Jas jam tekdavo iškęsti kartą arba du per savaitę.
Tiesa „Lidl“ atstovai ir šiuo atveju teigė kategoriškai atmetantys visus kaltinimus, kad parduotuvės personalas nuolat turi dirbti dvi beveik iškart viena po kitos einančias pamainas. Jie pabrėžė, kad pamainų planavimas neprieštarauja jokiems Airijoje galiojantiems teisės aktams.
Spaudimas vadovybei. 2004 m. prie „Lidl“ prisijungęs Adamas (vardas pakeistas) tapo regiono vadybininku: jis buvo atsakingas už penkių „Lidl“ parduotuvių Anglijoje priežiūrą. Adamas „The Guardian“ dienraščiui atskleidė, kad nuolatinis spaudimas kartais vertė parduotuvių vadovus elgtis nežmoniškai.
Adamas prisiminė: „Vieną dieną man paskambino parduotuvės vadybininkas Mančesteryje. Jis man pasakė, kad keturi šautuvais ginkluoti vyrai apiplėšė parduotuvę, pavogė 2000 svarų. Jis paklausė, kokią formą turėtų užpildyti paaiškindamas, kodėl parduotuvės kasoje tą vakarą bus 2000 svarų mažiau negu turėtų būti.“
Adamas sakė buvęs sukrėstas, kai suprato, kad jo prižiūrimos parduotuvės vadybininkas netgi nepranešė apie vagystę policijai: jam pirmiau rūpėjo paskambinti savo vadovui.
„Štai ką tenka patirti dirbant „Lidl“. Netgi kai patiri ginkluotą apiplėšimą, tu labiausiai jaudiniesi ne dėl paties apiplėšimo, o dėl to, kiek papildomo popierizmo teks sutvarkyti“, – sakė Adamas.
Adamas taip pat skundėsi, kad per savaitę jam tekdavo dirbti po 75 valandas šešias dienas per savaitę. Darbo sutartyje jis turėjo įsipareigoti, kad neprieštarauja viršvalandžiams.
