Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 03, 19:01

Teisininkas apie Kinijos veiksmus: „Situacijos, kai blokuojamas importas – ypač retos“

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis beprecedenčiu atveju vadina Kinijos sprendimą nebepriimti lietuviškų prekių ir kitą savaitę žada oficialiai kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašydamas įsitraukti ginant Lietuvos interesus ginče su Kinija. Tačiau, kokios galimybės Lietuvai apginti savo teises tarptautinėje arenoje? Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas 15min teigė, kad ginčas galėtų persikelti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), tačiau lauktų ilgas ir sudėtingas procesas.
Lietuvos ir Kinijos vėliavos
Spaudos konferencija Kinijos ambasadoje / 123RF.com nuotr.

Kaip rašė 15min, Lietuvos įmonės ketvirtadienį pranešė negalinčios deklaruoti prekių Kinijoje, nes Lietuva buvo tiesiog „ištrinta“ iš Kinijos muitinės sistemos nuo gruodžio 1 dienos.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis tokius Kinijos veiksmus pavadino beprecedenčiu atveju, kai iš dalies sankcionuojama viena iš ES valstybių.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

Jis informavo, kad kitą savaitę ministerija oficialiai kreipsis į EK, prašydama įsitraukti ginant Lietuvos interesus ginče su Kinija.

PLAČIAU SKAITYKITE: G.Landsbergis Kinijos veiksmus vadina „beprecedenčiu atveju“, kreipsis į EK

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius15min pridūrė, kad valstybė ir kai kurios įmonės mąsto apie kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – arba per EK, arba tiesiogiai. Tačiau, pasak jo, reikia greitų sprendimų, o ieškiniai PPO nagrinėjami nuo pusės iki dvejų metų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

„Reikia greitų sprendimų, o greitų sprendimų nematome, be to, kad galima sustabdyti tam tikrų krovinių tiekimą ir nerizikuoti“, – teigė verslo asociacijos vadovas.

Tad, kokios galimybės Lietuvai apginti savo teises tarptautinėje arenoje? Ko dar galime imtis?

Ginčas galėtų persikelti į PPO

Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas 15min teigė, kad Europos Sąjunga (ES) vadovauja užsienio ekonominei politikai, todėl įprasta praktika, kad Pasaulinės prekybos organizacijoje (PPO) ES šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija.

Norėdama išspręsti ginčą Lietuva privalo kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pradėtų konsultacijas su Kinija siekiant išspręsti ginčą.

„Jeigu šios konsultacijos būtų nevaisingos arba Kinija ignoruotų kreipimąsi, tuomet ginčą galima būtų spręsti kreipiantis į PPO ir atitinkamai jos sudarytą specialistų grupę“, – teigė teisininkas.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Daivis Švirinas
Asmeninio archyvo nuotrauka/Daivis Švirinas

D.Švirinas primena, kad PPO atlieka daug funkcijų: valdo pasaulinę prekybos taisyklių sistemą, yra derybų dėl prekybos susitarimų forumas, sprendžia savo narių prekybos ginčus ir remia besivystančių šalių poreikius.

PPO taip pat yra įtvirtinusi ir keletą esminių principų, kurių būtina laikytis, pavyzdžiui, laisvesnės prekybos principas.

Tokios situacijos, kai yra blokuojamas importas, yra ypač retos, tad nuspėti, kuo tai galėtų pasibaigti, yra gana sunku.

Organizacijos aktuose numatyta, kad nenustatomi ir netaikomi jokie draudimai ar apribojimai, išskyrus muitus, mokesčius ar kitus privalomuosius mokėjimus, nesvarbu, ar jie galioja dėl kvotų, importo, eksporto licencijų, ar kitų priemonių dėl bet kokio produkto importo ar eksporto.

Pasak D.Švirino, jeigu aptariamą ginčą spręstų PPO specialistų grupė, tuomet reiktų vadovautis jos sprendimais.

„Tokios situacijos, kai yra blokuojamas importas, yra ypač retos, tad nuspėti, kuo tai galėtų pasibaigti, yra gana sunku. Jeigu nutiktų taip, jog PPO įsakytų nutraukti embargą, o Kinija sprendimo nevykdytų, tuomet galimas variantas, jog vėl būtų sėdama prie derybų stalo bei aptariama kompensacija“, – mano D.Švirinas.

Tikėtina, kad dauguma valstybių nebūtų suinteresuotos, jog Kinija pasitrauktų iš PPO.

Pasak jo, situacija nėra eilinė, tačiau itin griežti sprendimai Kinijos atžvilgiu vargiai galimi.

„Be to, tikėtina, kad dauguma valstybių nebūtų suinteresuotos, jog Kinija pasitrauktų iš PPO, nes tai yra didelis saugiklis pasaulinėje prekyboje. Galėtume kalbėti apie visos ES ir Kinijos prekybos nutraukimą, bet tai taip pat mažai tikėtinas variantas“, – prognozuoja teisininkas.

Jis primena, kad 1986 metais PPO sprendė ginčą tarp Nikaragvos ir JAV, kai pastaroji taikė embargą centrinėje Amerikoje esančios valstybės atžvilgiu dėl konfliktinių santykių, tačiau PPO taip ir nepriėmė sprendimo.

Pareiga užtikrinti laisvą prekybą

Tiesa, PPO nustačiusi kelias išimtis, kurios leidžia šaliai riboti importą. Pirmoji, kai būtina taikyti prekių klasifikavimo, rūšiavimo ar prekybos tarptautinėje prekyboje standartus ar taisykles. Antroji, kai susitariančioji šalis pagrįstai riboja importuojamus agrokultūros ir žuvininkystės produktus.

„Kinija kol kas nesiremia nei viena iš nurodytų išimčių. Todėl, jeigu iš tiesų pasitvirtintų, kad Kinija prieš Lietuvą ėmėsi importo ribojimo veiksmų, būtų galima sakyti, kad Kinijos Liaudies Respublika pažeidė Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1947 m.) 11 str.“, – pabrėžė ekspertas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – yra didelė tikimybė, kad Kinija remsis nuostatomis, kurios leidžia nukrypti nuo susitarimo, kai siekiama apsaugoti visuomenės moralę, įsitikinimus.

„Turint omenyje, jog Kinijos santykiai su Lietuva yra atšalę dėl Taivano pripažinimo, toks scenarijus yra gana realus“, – prognozuoja D.Švirinas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai

O jeigu Kinija neigs blokuojanti lietuviškas prekes, prisidengdama, jog oficialaus sprendimo dėl lietuviškos produkcijos blokavimo nėra?

„Nėra svarbu, ar tai vidiniai, ar oficialūs nurodymai. Kinija turi užtikrinti uostų prieinamumą ir leisti iškrauti prekes. Tai, jog atvyksta krovininis laivas nėra naujiena uostams, tai yra suderinama daug anksčiau, o Kinijos, kaip organizacijos narės, pareiga yra užtikrinti laisvą prekybą. Tokiu atveju taip pat yra galimybė kreiptis į PPO, reikalaujant nutraukti pažeidimus“, – teigė teisininkas.

Jeigu PPO įsakytų nutraukti embargą, o Kinija sprendimo nevykdytų, galimas variantas, jog vėl būtų sėdama prie derybų stalo bei aptariama kompensacija.

Tiesa, pasak jo, realybė dažniausiai būna kur kas sudėtingesnė.

„Todėl galima tikėtis, kad norėdama Kinija ras priežasčių, kodėl vienas ar kitas laivas nėra iškraunamas, ar yra kitaip kliudoma prekių iš Lietuvos patekimui, o tokių veiksmų kvalifikavimo ir vertinimo procesas gali būti ilgas ir sudėtingas“, – įspėja „Sorainen“ ekspertas.

Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir paskelbus apie ketinimus atidaryti atstovybę ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardu. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.

Taivaniečių atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną. Reaguodama į šį žingsnį Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtinai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką