Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2025 m. spalio 29 d. nutartimi pripažino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Tarnyba) savo nutarimu pagrįstai pareiškėjui UAB „Elektra man“ už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (Įstatymas) pažeidimą paskyrė 61 959 Eur baudą.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. pirmąjį ketvirtį pareiškėjas, pasinaudodamas internetinės platformos saulėsparkai.lt ir UAB „Ignitis“ paslaugomis, siūlė vartotojams pirkti saulės elektrines, įsipareigodamas, jog jos bus įrengtos ir perduotos 2022 m. gegužės 31 d.
Buvo sudarytos 82 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Tačiau 2022 m. balandžio mėn. pareiškėjas informavo vartotojus, kad sutarčių įvykdymo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, o 2022 m. liepos mėn. – kad sutarčių terminas pakeičiamas į 2023 m. kovo mėnesį. Po to pareiškėjas nutarė nutraukti sutartis su vartotojais, teigdamas, kad, nepadidinus projekto kainos, jo įgyvendinimas tampa komerciškai neįmanomas.
Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo veiksmus, nustatė, kad vystydamas saulės jėgainės įrengimo projektą ir sudarydamas preliminarias saulės jėgainių pirkimo–pardavimo sutartis su vartotojais, pareiškėjas prisiėmė sutartinius įsipareigojimus savo klientams, tačiau jų neįvykdė, nutraukė sutartis, suklaidino vartotojus ir taip pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą.
LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas, deklaravęs vartotojams sutarties įvykdymo terminą 2022 m. gegužės 31 d. ir susidūręs su nenumatytais trukdžiais, elgdamasis sąžiningai, privalėjo iš karto informuoti vartotojus apie susidariusią situaciją, ieškoti abiem sutarties šalims tinkamo kompromiso, bet ne vienašališkai nukelti projekto įgyvendinimo terminą iki 10 mėn., o vėliau iš viso atsisakyti vykdyti sutartį. Nors pareiškėjas savo veiksmus bandė pateisinti, teigdamas, kad neplanuotai užtruko žemės sklypo ribų tikslinimo darbai, tačiau jis iki 2022 m. balandžio mėn. apie tai vartotojų neinformavo.
Be to, rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas siūlė vartotojams sutikti ne tik su sutarties įvykdymo terminų pratęsimu, bet ir su žymiai didesne saulės elektrinės kaina, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje. Net ir atsižvelgusi į tam tikrą darbų, medžiagų bei įrenginių kainų kilimą, teisėjų kolegija akcentavo, kad kainų pokytis nebuvo tokio lygio, jog pateisintų naujai siūlomą kainą vartotojams. Tai taip pat rodė pareiškėjo nesąžiningumą. Galiausiai pareiškėjas po sutarčių nutraukimo vengė prisiimti atsakomybę dėl nuostolių vartotojams atlyginimo.
LVAT pripažino, jog pareiškėjo vykdytas saulės jėgainių pardavimas vartotojams pagrįstai laikytas nesąžininga komercine veikla, neatitikusia profesinio atidumo reikalavimų ir suklaidinusia vartotojus.
Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jam turėjo būti taikomas įspėjimas. LVAT nurodė, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis palieka Tarnybos diskrecijai galimybę netaikyti piniginės baudos, tačiau kiekvienu individualiu atveju turi būti vertinamos visos pažeidimo aplinkybės, atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus, o tokį vertinimą ginčytame nutarime Tarnyba atliko. Tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą bei kitas aplinkybes, argumentavo, kodėl skirtina piniginė bauda, o ne įspėjimas.
