Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patikrino kredito bendrovės „MCB Finance“ 2014-01-01–2014-07-31 laikotarpio veiklą ir 2014-12-16 sprendime konstatavo, kad bendrovė, reikalaudama iš vartojimo kredito gavėjų 15 proc. dydžio administravimo mokesčio kartu su Vartojimo kredito įstatyme (VKĮ) nustatytomis 0,05 proc. dydžio palūkanomis, priskaičiuotomis nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, pažeidė VKĮ nuostatas.
Bendrovė „MCB Finance“ prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Lietuvos banko sprendimą. Pasak jos, Lietuvos bankas nepagrįstai VKĮ nuostatas interpretuoja kaip ribojančias visą vartojimo kredito gavėjo atsakomybę.
Bendrovės „MCB Finance“ nuomone, VKĮ nustato apribojimą netesyboms už piniginių prievolių įvykdymo termino praleidimą, tačiau nenustato apribojimo kreditoriui išieškoti nuostolius, kuriuos jis patiria išieškodamas nesumokėtas sumas. Kredito sutartyje nustatyta vartotojo pareiga atlyginti turėtas bendrovės išlaidas, susijusias su skolų išieškojimu. Jos nustatomos pagal administravimo mokesčio dydį, sumokamą skolų išieškojimo įmonėms. Šis mokestis, pareiškėjos nuomone, negali būti vertinamas kaip netesybų mokėjimas ar kaip mokestis už vartojimo kredito grąžinimą vėliau, nei nustatytas terminas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė atmesti kredito bendrovės „MCB Finance“ skundą kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos bankas teisėtai ir pagrįstai nubaudė pareiškėją už Vartojimo kredito įstatymo nuostatų pažeidimą.
Kreditorius turi teisę reikalauti pagrįstų ir protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia pažeidimo padarymo. Vartojimo kredito įstatyme nėra įtvirtinta nuostata draudimo kreditoriui bendra tvarka reikalauti faktiškai patirtų nuostolių, tačiau joje įtvirtintos nuostatos riboja kreditoriaus teisę taikyti netesybas ir kitus netesybų požymių turinčius iš anksto nustatytus, unifikuotai taikomus mokesčius už finansinių įsipareigojimų nevykdymą.
Teismo nuomone, pareiškėjos taikytas iš anksto nustatytas, unifikuotas 15 proc. dydžio administravimo mokestis turi netesybų požymių, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymą yra neleistinas.
