Valdybos pirmininkas Osamu Nagayama pripažino „budrumo trūkumą, įskaitant įmonės santykius su Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija“.
Visgi jis nieko nekalbėjo apie konkrečius įtarimus, susijusius su ketvirtadienį paskelbtais nepriklausomo tyrimo rezultatais, kuriuose teigiama, kad „Toshiba“ kreipėsi į Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministeriją pagalbos, kad 2020 metų liepos mėnesį vykusiame metiniame visuotiniame susirinkime akcininkai aktyvistai negalėtų pasinaudoti savo pasiūlymų ir balsavimo teisėmis.
„Atsiprašome savo akcininkų ir visų kitų suinteresuotųjų šalių, atsižvelgdami į jų susirūpinimą ir nerimą, kurį jie išreiškė šiuo klausimu“, – kalbėjo Osamu Nagayama.
„Direktorių taryba rimtai vertina šias pastabas ir ateityje į jas atsižvelgsime gerindami valdymą“, – pažadėjo jis.
„Toshiba“ kažkada buvo laikoma pažangių Japonijos technologijų ir ekonominės galios simboliu, tačiau vėliau nukentėjo dėl virtinės skandalų ir nuostolių, o atsigavimas prasidėjo tik pastaraisiais metais.
Bendrovė sprendė finansines problemas ir sustiprino valdymą, o šiuo metu valdybą sudaro daugiausia direktoriai iš išorės.
Visgi ji susidūrė su aktyvistų akcininkų spaudimu, kurie nori spartesnio augimo ir aiškesnės ilgalaikės strategijos.
Du valdybos audito komiteto nariai nebegalės būti perrinkti šį mėnesį, teigė valdybos pirmininkas.
„Akcininkams būtų sunku suvokti jų perrinkimą <...> atsižvelgiant į naujausias tyrimo ataskaitos išvadas“, – kalbėjo jis.
