2016-12-18 16:28

Traukiantis darbuotojų pasiūlai vis paklausesni tampa penkiasdešimtmečiai

Kai Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, tačiau šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje, pastebi specialistai. Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus.
Fizinis darbas
Fizinis darbas / 123rf.com nuotr.

Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką. „Šiuo metu jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl jei žmogus yra savo srities specialistas, gerai išmano darbo specifiką ir turi reikiamų įgūdžių, darbdaviai į darbą linkę priimti ir 50 – mečius“, – sako specialistas.

Vyresnių bedarbių nuosekliai mažėja

Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruoto nedarbo rodikliai sparčiai mažėjo didžiojoje dalyje šalies teritorijų – penkiasdešimt penkiose iš šešiasdešimties savivaldybių. Didžiausią bedarbių skaičių šiuo metu sudaro 30 – 49 metų asmenys (43 proc.), tuo tarpu vyresnių nei 50 metų žmonių nedarbas metams bėgant nuosekliai mažėja.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo birža
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darbo birža

Šiuo metu didžiausias nedarbas Europoje fiksuojamas jaunimo tarpe. Tuo tarpu kiekvienas sulaukęs penkiasdešimties ir daugiau metų, turi puikių galimybių ne tik susirasti darbą, bet ir pakeisti jo profilį.

„Kalbos, kad susirasti darbą perkopus penkiasdešimtmečio slenkstį neįmanoma – mitas. Darbdaviai nustojo vertinti darbuotojus pagal amžių, todėl jiems atsivėrė puikios galimybės įsidarbinti ten, kur nori“, – neabejoja Ž. Padegimas.

Jaunimas – mažiau lojalus vienai darbovietei

Pastaruoju metu darbdaviai garsiai kalba apie didėjančią darbuotojų kaitą. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kuriems dar nėra trisdešimties metų, jau yra pakeitę po 4 – 5 darbovietes.

„Jaunosios ir senosios kartos lojalumo sąvokos samprata labai skiriasi. Jaunimas mano, kad įmonėje dirbant septynis mėnesius automatiškai tampama ištikimais darbuotojais. Tuo tarpu vyresni žmonės lojalumą įmonei išreiškia dirbdami joje vidutiniškai 5 – 7 metus. Nenuostabu, kad darbdaviai vis dažniau renkasi vyresnio amžiaus darbuotojus, kurie yra stabilesni“, – pasakoja Ž. Padegimas.

Pagrindinės priežastys, kodėl jauni darbuotojai nenustygsta vienoje įmonėje – didelė pasirinkimo laisvė, nepasitenkinimas darbdavių siūlomomis sąlygomis, atlyginimu, karjeros ar tobulėjimo galimybėmis bei savęs pervertinimas ir paviršutiniškas požiūris į darbą.

„Jauniems žmonėms kartais pritrūkta noro įsigilinti į esamas pareigas. Tam, kad taptum geru specialistu, neužtenka įmonėje padirbti kelis mėnesius – tam prireikia dviejų ir daugiau metų. Siekiantiems karjeros reikia suvokti, kad dažnai keičiant darbus tai padaryti bus sunku. Turbūt nerastumėme nei vieno gerai dirbančio darbuotojo, kuris anksčiau ar vėliau nebūtų paaukštintas“, – darbo kaitos reiškinį komentuoja CVzona.lt direktorius.

Reikia peržiūrėti aprašymą ir atgaivinti įgūdžius

Darbo paieškos vyresniame amžiuje vienus gali liūdinti, kiti pasijunta nusivylę ar įsibaiminę, treti – nerimauja, kad tai jų karjeros pabaiga. Vyresni nei penkiasdešimties metų asmenys ieškantys darbo turi peržiūrėti ir atnaujinti savo gyvenimo aprašymą bei atgaivinti savo įgūdžius ir žinias, sako specialistai.

„Jeigu žmogus savo galimybes vertina realiai – darbą jis suras nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau jei lūkesčiai bus dideli, o galimybės mažos, vargu ar pavyks greitai žengti į darbo rinką. Tai yra akivaizdi, tačiau dažnai pamirštama tendencija“, – sako Ž. Padegimas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą