Už paaukotą litą vartotojai mielai išklausytų ir informaciją apie jo panaudojimo tikslingumą ir sritį, kuriai jis atiteko.
„Atlikta vartotojų nuomonės apklausa atskleidžia, kad gyventojai nėra abejingi jų pačių paaukotai paramai. Už paaukotą litą vartotojai mielai išklausytų ir informaciją apie jo panaudojimo tikslingumą ir sritį, kuriai jis atiteko. Tiesa, tokia informacija vartotoją turėtų pasiekti savaime. Respondentų atsakymai patvirtina faktą, kad vartotojas nėra linkęs šios informacijos ieškoti internete, sulaukti trumposios SMS žinutės ar elektroninio laiško. Kur kas patrauklesnė informacijos pateikimo vieta – tai produkto pakuotė ar jo pardavimo vieta“, - tvirtina organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai” vadovas Arnas Marcinkus.
Įmones, kurių kainos dalis skiriama paramai, trečdalis Lietuvos vartotojų yra linkę vertinti palankiai. 56 proc. apklaustųjų patikino visiškai arba iš dalies pasitikintys tuo, kaip gautą paramą įmonė paskirsto, jeigu paramos panaudojimą kontroliuoja pati įmonė, kuri parduoda prekę. Tačiau trečdalis gyventojų teigia tokiu paramos skirstymo būdu nepasitikintys.
„Toks gyventojų nepasitikėjimas neabejotinai įtakoja ir jų norą aukoti. Tai reiškia, kad trečdalis vartotojų pasigenda skaidrumo ir išsamios informacijos. Gamintojai ir įmonės, dalį savo produkto kainos skiriantys paramai turėtų atkreipti dėmesį, kad gyventojai ne tik nėra abejingi paaukotoms lėšoms, tačiau taip pat ir laukia adekvataus grįžtamojo ryšio“, - teigia A. Marcinkus.
Atlikta apklausa taip pat atskleidžia, kad net 59 proc. gyventojų yra suinteresuoti, kad įmonė, iš kurios perkamos prekės, būtų socialiai atsakinga.
Atlikta apklausa taip pat atskleidžia, kad net 59 proc. gyventojų yra suinteresuoti, kad įmonė, iš kurios perkamos prekės, būtų socialiai atsakinga. Tačiau socialinė atsakomybė, respondentų nuomone, neturėtų būti perkeliama vartotojams, ir tai neturėtų didinti įmonių parduodamų prekių kainos. Taip mano 55 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
Visuomenės nuomonės tyrimą organizacijos „GDP| Gerų darbų partneriai” užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Socialinės informacijos centras”. Tyrime dalyvavo 1007 Lietuvos gyventojai, kurių amžius nuo 15 iki 74 metų. Tyrimas atliktas iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamo paprojekčio „Fondas 2.0“ lėšų.
