Sekite 15min Google
Renginyje susirinko gamintojų ir prekybos tinklų tvarumo bei komunikacijos vadovai, agentūrų atstovai, nuomonės formuotojai, žurnalistai. Vakaro metu savo patirtimi dalijosi Lietuvos verslų atstovai, o vėliau dėmesys persikėlė į Kanų liūtų festivalyje įvertintas tvarumo reklamas.
Asociacija „Gamtos ateitis“, vienijanti Lietuvos gamintojus ir importuotojus bei užtikrinanti pakuočių atliekų sutvarkymą, šiuo renginiu tęsė vasarą vykusios iniciatyvos „Rūšiavimo čempionai“ temą, tik šį kartą dėmesys krypo ne vien į gyventojų įpročius, bet ir į verslą, kūrėjus bei komunikacijos profesionalus.
„Pakuotė po pakuotės“
Renginio vedėjas Paulius Skučas su „Gamtos ateitimi“ artimiau susipažino prieš kelis mėnesius, pradėjus kartu įgyvendinti bendrą projektą. Keliaujant po Lietuvos miestus jam labiausiai įstrigo tai, kad žmonėms nebereikia aiškinti pačių rūšiavimo pagrindų.
„Džiugu, kad keliaudami per įvairius miestus nesutikome nė vieno žmogaus, kuriam atliekų rūšiavimas būtų tabu ar kuris nežinotų, kas yra pakuotės ir kodėl apie tai reikia kalbėti. Mūsų Lietuva yra nuostabi, tvarkinga ir žalia“, – kalbėjo P.Skučas.
Vakaro pradžioje rimta tema netruko įgauti ir žaismingesnį toną. Vedėjas prisiminė vieną populiariausių lietuviškų greitakalbių: „Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė“, tačiau pasiūlė pagalvoti apie tai, ko ši istorija nepasako, t.y. kur atsidūrė giros pakuotė?
Tad susirinkusiesiems pasiūlyta nauja greitakalbė – „Pakuotė po pakuotės“, kurią netrukus kartu kartojo visa salė.
Tvarumas – ne vien aplinkosaugos klausimas
Renginį pasveikinusi ir atidariusi aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad šiandien tvarumas seniai nebėra tik aplinkosaugos specialistų tema. Pokyčius lemia kasdieniai sprendimai, o skirtingos visuomenės grupės juose turi savo vaidmenį.
„Labai malonu būti tarp žmonių, kurie ne tik kalba apie ateitį, bet ir prisideda prie jos kūrimo. Iš tiesų džiugu, kad šiandien į tvarumą pažvelgsime ir iš komunikacijos pusės. Tvarumas šiandien suprantamas ne tik kaip aplinkosauginis iššūkis, bet ir kaip mūsų kasdieniai sprendimai, kuriuos priimant kiekvienas iš mūsų turime savo vaidmenį. Verslas keičia gamybą ir produktus, komunikacijos bei kūrybos žmonės padeda šiuos sprendimus padaryti matomus, o nuomonės formuotojai gali įtikinti, kad ir mes patys galime prisidėti prie pokyčių ir būti jų dalimi“, – kalbėjo ministrė.
Ji palinkėjo, kad renginys neliktų tik gražių pavyzdžių ir sėkmės istorijų peržiūra, o kiekvienas iš jo išsineštų bent vieną idėją, kuri jau kitą dieną paskatintų imtis konkretaus pokyčio.
Tvarūs sprendimai sulaukia ir kritikos
Lietuviškos kosmetikos bendrovės „Uoga Uoga“ atstovė Miglė Šilienė pasakojo, kad daugiau nei dešimtmetį kuriant natūralią kosmetiką kartu nuosekliai keičiamos ir pakuotės. Dalis plastiko tarų pakeista stiklu, o nuo 2022 metų daliai produktų pradėtos naudoti popierinės pakuotės.
Tačiau tvaresnis sprendimas vartotojui ne visuomet pasirodo patogesnis.
„Lūpų blizgių pakuotes pakeitėme stiklinėmis, atsisakėme plastiko. Bet klientės skundžiasi, kad tos pakuotės iškrenta iš rankų, sudūžta ir jos prašo pakeisti, grįžti prie plastikinių. Kartais suabejojame, ar viską padarėme teisingai, bet laikomės savo kelio, nes tikime, kad mes, kaip gamintojas, turime duoti toną ir nesiderėti su savo sąžine“, – pasakojo M.Šilienė.
Panašiai nutinka ir su popierinėmis pakuotėmis – jos gali apsitrinti ar prarasti pirminę išvaizdą. Tokiais atvejais, anot įmonės atstovės, tenka ne tik pasiūlyti kitokį produktą, bet ir paaiškinti, kodėl toks pasirinkimas apskritai buvo padarytas.
„Stengiamės edukuoti ir pasakyti, kad mūsų vaikai gyvens pasaulyje, kuriame bus mažiau plastiko“, – pabrėžė ji.
Dar viena kryptis, kurią renkasi „Uoga Uoga“, – papildymo sistemos. Įmonė siekia kurti pakuotes, kurių nereikėtų kaskart pirkti iš naujo. Šiuo principu jau veikia kai kurių pudrų bei lūpų ir skruostų dažų pakuotės. Dizainerės Barboros Adamonytės-Keidūnės sukurtą ilgaamžį dėklą galima naudoti daug kartų, keičiant tik patį produktą.
Pasak M.Šilienės, tokių sprendimų kol kas nėra daug, nes jie reikalauja nemažai laiko ir investicijų. Vis dėlto būtent tokia kryptis leidžia mažinti pakuočių kiekį ir kartu pirkėjui nebereikia kaskart įsigyti naujo dėklo.
Kai produktui suteikiama dar viena galimybė
Apie kitą tvarumo pusę – maisto švaistymo mažinimą – kalbėjo IKI komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. „Komunikacija yra tik verslo proceso atspindys. Tvarūs sprendimai prasideda organizacijoje ir jos viduje priimamuose sprendimuose“, – akcentavo ji.
Vienu tokių sprendimų tapo prekyba dalimi produktų ir pasibaigus jų „Geriausias iki“ datai. Maždaug prieš pusantrų metų IKI pradėjo tinkamus vartoti bei kokybės reikalavimus atitinkančius produktus parduoti su 70 proc. nuolaida, užuot juos nurašius.
Pasak G.Kitovės, tokio sprendimo tikslas nebuvo didinti pardavimus – smarkiai nukainoti produktai didelės finansinės naudos neatneša. Kur kas svarbesnė buvo edukacinė žinutė vartotojui: rekomenduojamos vartojimo datos pabaiga dar nereiškia, kad gerą ir saugų produktą reikia išmesti.
Kaip teigė G.Kitovė, per metus net 638 tūkst. produktų buvo išgelbėti: „Tai rodo, kad tvarumas prasideda nuo verslo sprendimų“.
Kai geri pavyzdžiai tampa įkvėpimu
Vakaro metu nuskambėjusios verslų istorijos išryškino vieną bendrą mintį – komunikacija gali paskatinti pokytį, tačiau ji negali pakeisti realaus sprendimo.
Po diskusijų renginio dalyviams buvo parodytos Kanų liūtų festivalyje įvertintos tvarumo tematikos reklamos. Jos leido į tą pačią temą pažvelgti iš komunikacijos pusės – kaip apie aplinkosaugą kalbėti taip, kad žinutė ne tik būtų pastebėta, bet ir paskatintų realų veiksmą.
Asociacijai „Gamtos ateitis“ šis renginys tapo ir vasarą vykusios iniciatyvos „Rūšiavimo čempionai“ tęsiniu. Vasarą skirtingų Lietuvos miestų gyventojai buvo kviečiami pasitikrinti savo rūšiavimo žinias, o žinomi žmonės dalijosi asmeniniais įpročiais ir patirtimis.
Naują komunikacijos sezoną organizacija pradeda platesniu žvilgsniu – kviesdama prie tvarumo pokyčių aktyviau jungtis ir tuos, kurie formuoja viešąjį diskursą: verslą, kūrėjus, komunikacijos specialistus. Nes tvarumas prasideda ne nuo gerai skambančio šūkio. Pirmiausia turi būti sprendimas, kuris iš tiesų kažką pakeičia.
