Kitose Baltijos šalyse situacija panaši: Latvijoje internetu pirko 50 proc., Estijoje – 52 proc. gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė didžiausios lietuviškos mados prekių el. parduotuvės „Stilago.lt“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių tyrimas.
Tai rodo, kad auga vartotojų pasitikėjimas ir vis mažėja su el. prekyba susijusių baimių.
„Tokį augimą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, analitikai nuolat pabrėžia, kad erdvės elektroninei prekybai dar daug ir ji turi puikias perspektyvas, tad jis galėtų būti ir didesnis. Tačiau jei pažvelgtume, kas slypi po tuo skaičiumi, pamatytume, kad tose srityse, kuriose turime įsitvirtinusias, gerai verslą valdančias ir vartotojų lūkesčius atitinkančias el. parduotuves – įvairių bilietų, mados prekių ir kitose prekybos srityse – ten augimas buvo tikrai ženklus. Pavyzdžiui, perkančių mados prekes (drabužius, avalynę, aksesuarus) išaugo net 25 procentais. Tai rodo, kad auga vartotojų pasitikėjimas ir vis mažėja su el. prekyba susijusių baimių“, – sakė „Stilago“ vadovas Šiaurės Europai.
Perkamiausi – bilietai ir drabužiai
Tyrimas parodė, kad daugiausia lietuvių internetu perka bilietus į renginius (25 proc.) ir drabužius (23 proc.). Estijoje ir Latvijoje drabužiai yra perkamiausia internetu prekė, juos el. parduotuvėse yra įsigiję 30 proc. estų ir 16 proc. latvių.
Kitos Lietuvoje internetu įsigyjamos prekės – buities prekės (jas pirko 16 proc. lietuvių), avalynė (14 proc.), kvepalai ir kosmetika (14 proc.), knygos, muzika ir filmai (12 proc.), dešimtadalis gyventojų internetu pirko kompiuterius ir jų dalis.
Tyrimo duomenimis, didžiausias el. prekybos augimas užfiksuotas mados prekių segmente. „Palyginus su pirmuoju el. prekybos tyrimu, kurį pristatėme prieš dvejus metus, drabužių pardavimai internetu Lietuvoje išaugo kone dvigubai (47,4 proc.), avalynės prekybos apimtys ūgtelėjo beveik 40 procentų“, – kalbėjo „Stilago“ Baltijos šalių procesų vadovė Jurgita Videikaitė. Iš mados prekių segmento mažėjo tik aksesuarų populiarumas: jų pardavimai internetu smuko 27 procentais. J. Videikaitė sako, kad šis sumažėjimas susijęs ir su sumažėjusia jų pasiūla.
Lietuviai išleidžia mažiausiai
Ji pridūrė, kad pirkėjų statistika rodo, kad vieno pirkimo metu lietuviai vidutiniškai įsigyja mados prekių už 170 litų, latviai – 189 litus, o estai išleidžia daugiausiai – beveik 200 litų. Šis skirtumas įvardijamas kaip natūralus, nes estų pajamos didesnės, o lietuviai daugiausiai Baltijos šalyse išleidžia būstui ir maistui, todėl mados prekėms lieka mažiau. Nepaisant to, visose šalyse yra VIP klientų, kurie „Stilago“ el. parduotuvėje išleidžia po keliolika tūkst. litų per mėnesį.
Rūpi, kad parduotuvė būtų lietuviška
Pasak J. Videikaitės, ieškodami pirkinių, didžioji dalis (44 proc.) šalies gyventojų renkasi apsipirkimą lietuviškose el. parduotuvėse. Tai rodo, kad pasauliniams prekybos tinklams priklausančioms el. parduotuvėms svarbu turėti vietines atstovybes ir klientų aptarnavimo skyrius, į kuriuos galėtų kreiptis vartotojai.
Ieškodami pirkinių, didžioji dalis (44 proc.) šalies gyventojų renkasi apsipirkimą lietuviškose el. parduotuvėse.
„Lietuvoje mūsų skambučių centras vidutiniškai sulaukia apie 100 pirkėjų skambučių kasdien. Dažniausiai tiesioginį kontaktą mėgsta moterys, kurios prieš įsigydamos prekes internetu nori pasikonsultuoti dėl įvairių gamintojų drabužių dydžių. Pavyzdžiui, standartiniai Vokietijos gamintojų dydžiai beveik visada būna didesni nei lietuviški, prancūzų drabužiai atitinka mūsų standartus, o ispanų dažnai labai skiriasi“, – detalių atskleidė J. Videikaitė.
Privalumai – kaina ir patogumas
„Stilago“ tyrimas atskleidė, kad drabužius internetu šalyje dažniau perka didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Kaimo vietovėse juos įsigyja 23,8 proc. interneto pirkėjų, didžiuosiuose miestuose šiek tiek daugiau – 24,1 procento, o mažesniuose miestuose apdarus el. parduotuvėse perka beveik penktadalis (19,4 proc.) gyventojų.
Šalies gyventojai, paklausti apie tai, su kuo jiems asocijuojasi el. parduotuvės, dažniausiai minėjo žemesnes nei įprastose parduotuvėse kainas (17 proc.). Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad vartotojai interneto parduotuves sieja su patogumu pirkti (14 proc.), nes prekes užsakyti galima bet kuriuo paros metu.
