Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 spalio 15d. 15:42

UAB Birių krovinių terminalo pranešimas

Klaipėdos uostas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Klaipėdos uostas

Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos nepagrįstų ir diskriminacinių priemonių, taikomų  UAB Birių krovinių terminalui

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nutarė, kad UAB Birių krovinių terminalas (toliau – BKT) neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

LR Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu pavedė Komisijai nustatyti rekomendacijas, kurių laikantis BKT investavimas būtų saugus, tačiau 2019 m. spalio 8 d. rekomendacijomis Komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams bei Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams ir yra žinomai neįvykdomos.

BKT – didžiausia pagal krovos apimtį ir efektyvumą Klaipėdos uosto krovos kompanija, kurios tvarkomi kroviniai sudaro apie 20 % visos uosto krovinių apyvartos. Kroviniai sandėliuojami ir kraunami BKT mineralinių trąšų terminale, įrengtame panaudojant labai efektyvią šiuolaikišką technologiją, ir jis yra vienas iš pačių didžiausių tokios rūšies terminalas pasaulyje. Bendra BKT investicijų į įmonės plėtrą suma jau viršija 100 milijonų eurų.

BKT turi 150 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas viršija tiek uosto, tiek Lietuvos transporto srities darbuotojų atlyginimų vidurkį.

Pagal tokius kriterijus, kaip įmonės pajamų ir pelno santykis, veiklos efektyvumas, socialinė reikšmė, augimo sparta, 2018 metais BKT buvo pripažintas absoliučiu Lietuvos transporto srities lyderiu, o taip pat užėmė 6-ąją vietą visų sričių Lietuvos verslo lyderių reitinge.

BKT sandėliuoja ir krauna į laivus savo akcininko AB „Belaruskalij“ gaminamas kalio trąšas, ir šis krovinių srautas yra svarbiausias Klaipėdos uosto ir visų per Lietuvos teritoriją keliaujančių krovinių srautas, kurio dėka Lietuvos ekonomika kasmet papildoma daugiau nei 200 milijonais eurų.

Iki 2017 metų BKT sėkmingai veikė, plėtėsi, ir jokių pastabų valstybės institucijos bendrovei nereiškė. Netgi 2016 m. gruodžio 23 d. ta pati komisija davė bendrovei leidimą vykdyti reikšmingas investicijas.

Deja, 2017 m. gruodį Komisija staiga pakeitė savo poziciją ir uždraudė BKT išsinuomoti keletą arų uosto teritorijos, reikalingos krovos plėtrai. Jokio logiško tokio sprendimo motyvo Komisija nenurodė. Tokį Komisijos sprendimą BKT tuomet palaikė priimtu per nesusipratimą.

Tačiau nauji Komisijos sprendimai, priimti 2019 m. rugsėjo12 d. ir spalio 8 d., parodė, jog BKT susidūrė su Komisijos veiksmais, tikslingai nukreiptais į BKT veiklos destabilizavimą.

BKT susidūrė su Komisijos veiksmais, tikslingai nukreiptais į BKT veiklos destabilizavimą.

BKT prašė suteikti leidimą investicijai tam, kad toliau vykdytų BKT plėtrą, nes 2024 – 2025 metais suplanuotas žymus baltarusiškų kalio trąšų eksporto per Klaipėdos uostą augimas: nuo dabartinio apie 10,5 milijonų tonų iki 15-16 milijonų tonų kasmet.

Tam, kad BKT pajėgtų perkrauti tokį didžiulį krovinių kiekį, bendrovei būtina pastatyti papildomus sandėlius, transportavimo įrenginius, vagonų iškrovimo vietas - tai yra, visą infrastruktūrą, be kurios tvarkyti vis didėjantį krovinių kiekį bus tiesiog neįmanoma.

Preliminariu vertinimu, papildomos BKT investicijos į tokius statinius ir įrenginius sudarytų apie 70 milijonų eurų; taip pat būtų papildomai įdarbinta keliasdešimt darbuotojų, gaunančių aukštą atlyginimą.

Komisija šiuos argumentus ignoravo ir priėmė neigiamą BKT atžvilgiu sprendimą.

Maža to, taikydama diskriminacines priemones BKT akcininko – Baltarusijos investuotojo – atžvilgiu, Komisija aiškiai pažeidė ir Lietuvos Respublikos tarptautinį susitarimą, būtent - Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių pasirašytą sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, kurią ratifikavo LR Seimas, taigi ji turi įstatymo galią.

Pagal sutartį, Baltarusijos Respublikos investuotojų investicijoms Lietuvoje turi būti taikomas ne mažiau palankus režimas, nei režimas, taikomas pačios Lietuvos ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, ir investicijomis negali būti trukdoma naudotis ar disponuoti, taikant nepagrįstas ar diskriminacines priemones.

Komisija taip pat ignoravo faktą, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas krovos veiklą uoste vykdančioms kompanijoms nesuteikia jokios galimybės sukelti kokią nors grėsmę uosto saugumui, nes uosto žemės sklypas ir uosto krantinės nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, juos valdo išimtinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o jų privatizavimas ar perėjimas privačion nuosavybėn kitokiu būdu - visiškai neįmanomi.

Komisija savo išvadas pagrindė neteisingais faktiniais duomenimis apie BKT akcininkų veiklą, tokiu būdu neatsakingai pateikdama Vyriausybei neatitinkančią tikrovės informaciją.

Tiek 2017 m., tiek ir 2019 m. sprendimuose Komisija reiškia politines deklaracijas, aiškiai prieštaraujančias Lietuvos ir Baltarusijos valstybių susitarimui dėl investicijų apsaugos, tuo pačiu suteikdama sau valstybės politiką formuojančios, o ne ją įgyvendinančios institucijos funkcijas.

Tokiu būdu Komisija visas pastangas nukreipė ne į tiesioginį jai skirtų funkcijų vykdymą, o į tai, kad sukurtų BKT veiklai dirbtines kliūtis, sumenkintų BKT reputaciją verslo bendruomenės, o taip pat ir Lietuvos gyventojų akyse.

Tad esame privesti pareikšti, kad, BKT vertinimu, nepagrįstais bei neteisėtais Komisijos veiksmais sąmoningai ir tikslingai siekiama kliudyti BKT veiklai ir apriboti bendrovės galimybes konkuruoti tiek su Klaipėdos uosto, tiek ir su kitų Baltijos jūros uostų kompanijomis.

Pranešimas spaudai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

01:01
00:53
00:54

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką