Pasak jų, yra normalu, kai minimali alga sudaro trečdalį šalies vidutinio atlyginimo, tačiau Lietuvoje šis santykis labai priartėjo prie 50 proc. Kitaip tariant, dažnas kvalifikuotas specialistas uždirba ne ką daugiau nei pradedantis darbuotojas.
Nemato realios situacijos
Visada reikia žvelgti į ekonominę situaciją. Ekonomikos augimas stipriai lėtėja, tuo tarpu realus darbo užmokestis auga gerokai greičiau nei pridėtinė vertė, – teigė S.Besagirskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas 15min.lt teigė, kad metas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) pasirinktas netinkamai.
„Visada reikia žvelgti į ekonominę situaciją. Ekonomikos augimas stipriai lėtėja, tuo tarpu realus darbo užmokestis auga gerokai greičiau nei pridėtinė vertė. Kai kurių ekonomistų, pavyzdžiui, Stasio Jakeliūno nuomone, šiais metais BVP augimas gali būti nulinis.
Tokioje situacijoje nebus surenkamas biudžetas, nes jo surinkimo prognozės buvo paremtos perdėm optimistiniais lūkesčiais. Gali tekti papildomai skolintis, nes prieš rinkimus taupyti tikrai niekas nesiryš.
Minimalios algos kėlimas pareikalaus dar didesnių išlaidų, nes nemažai tokią algą gaunančių žmonių dirba valstybės sektoriuje, todėl manau, kad tai nėra labai geras žingsnis“, – teigė pramonininkų atstovas.
Problemos mažoms įmonėms
Paprastai įmonių savininkai turi pakankamai aiškų atlyginimams skiriamą biudžetą. Jeigu už tuos pinigus galima samdyti mažiau žmonių, tai samdoma mažiau. Tai yra normalu. Įmonės mąsto skaičiais, – teigė pramonininkų atstovas.
Pasak S.Besagirsko, didelėse įmonėse minimalią algą gaunančių žmonių yra labai mažai, tačiau problemų gali kiti smulkesnėms bendrovėms:
„Didelėms įmonėms tai nebūna labai skausminga, nes ir jų atlyginimų vidurkis didelis. Smulkiam verslui tai kur kas skausmingiau. Dalis atlyginimus vokeliuose moka todėl, kad piktnaudžiauja, o dalis iš tiesų neišgyventų, jei sumokėtų visus mokesčius.
Kiekvienas minimalios algos kėlimas didina šešėlio dalį ir visada padaugėja darbuotojų atleidimo atvejų. Visais atvejais tai matome, nors Statistikos departamento pranešimai teigia, kad pokyčiai nežymūs.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad MMA jau buvo kelta prie įvedant eurą. „Nepaisant Rusijos krizės, metų pradžioje lūkesčiai buvo gerokai optimistiškesni, nei yra dabar. Dėl to stambus verslas neigiamos minimalios algos kėlimo įtakos nepajuto. Tai kur kas labiau jautė mažesnės įmonės. Bet šiuo metu ekonominė situacija yra gerokai pasikeitusi“, – sakė S.Besagirskas.
Jaunimui bus sunkiau susirasti darbą
Dabar taikomos prievartinės priemonės, kurios duos efektą trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui didins nedarbą ir šešėlį. Kai nėra fantazijos, tada imamasi tokių priemonių.
Ekonomistas minimalios algos kėlimą siejo su artėjančiais rinkimais: „Tai vertinčiau ne kaip realų valdžios rūpinimąsi žmonėmis, nes tai galima būtų padaryti kur kas efektyviau, o kaip priešrinkiminių žaidimų pradžią.“
S.Besagirsko teigimu, toks sprendimas reikš, kad dalis žmonių bus atleisti arba nebus įdarbinti. Labiausiai tai palies pirmojo darbo ieškančius žmones ir provincijos gyventojus.
„Paprastai įmonių savininkai turi pakankamai aiškų atlyginimams skiriamą biudžetą. Jeigu už tuos pinigus galima samdyti mažiau žmonių, tai samdoma mažiau. Tai yra normalu. Įmonės mąsto skaičiais.
Manau, kad reiktų eiti visiškai kitu keliu ir didinti neapmokestinamas pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Tai būtų ir ištraukiamos papildomos lėšos iš šešėlio, ir mažinama pajamų nelygybė. Dabar taikomos prievartinės priemonės, kurios duos efektą trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui didins nedarbą ir šešėlį. Kai nėra fantazijos, tada imamasi tokių priemonių“, – nurodė pašnekovas.
Iškraipoma darbo rinka
Optimalus MMA dydis, kad rinka nebūtų per daug iškraipoma, yra 30–40 proc. nuo vidutinės algos. Dabar mes artėjame prie 50 proc. vidutinio atlyginimo, – teigė R.Grajauskas.
„Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas Rokas Grajauskas 15min.lt tvirtino, kad minimali alga turi būti susijusi su vidutine alga.
„Optimalus MMA dydis, kad rinka nebūtų per daug iškraipoma, yra 30–40 proc. nuo vidutinės algos. Dabar mes artėjame prie 50 proc. vidutinio atlyginimo. Tai didžiausias procentas Baltijos šalyse ir vienas didžiausių ES. Tai rodo didelius rinkos iškraipymus. Kai kurios įmonės bus priverstos atleisti dalį darbuotojų arba pereiti į šešėlį“, – teigė jis.
Pasak jo, ne vienoje valstybėje yra diferencijuotos minimalios algos. Karjerą pradedantiems jauniems žmonėms yra nustatytas kitoks minimalios algos dydis. Taip darbdaviai skatinami priimti jaunus žmones į darbą.
„Lietuvoje jaunimo nedarbas yra didesnis nei bendras nedarbas, tačiau minimalios algos didinimas nesukurs paskatų įdarbinti daugiau jaunų žmonių“, – sakė R.Grajauskas.
Lenkiame latvius
Pagal tai, kokią vertę sukuria vienas dirbantysis, mes atsiliekame nuo daugelio kitų ES valstybių, nors, pavyzdžiui, lenkiame latvius.
Ekonomisto teigimu, vidutiniai atlyginimai Lietuvoje yra tokie maži pirmiausia dėl mažo produktyvumo.
„Pagal tai, kokią vertę sukuria vienas dirbantysis, mes atsiliekame nuo daugelio kitų ES valstybių, nors, pavyzdžiui, lenkiame latvius.
Produktyvumo augimo veiksnys yra svarbiausias, bet jis nėra vienintelis. Kitas svarbus dalykas yra darbo santykių lankstumas.
Atlyginimus didina konkurencija dėl darbuotojų. Jeigu darbo santykiai nelankstūs, darbdaviai atsargiai žiūri į naujų darbuotojų priėmimą, nes puikiai žino, kad vėliau bus sunku juos atleisti“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, dar vienas svarbus aspektas yra didelis darbo jėgos apmokestinamas. Šios naštos mažinimas tikrai prisidėtų prie spartesnio atlyginimų augimo. Reiktų eiti tokiu keliu. Pirmiausia didinti atlyginimus, o apie minimalios algos didinimą galvoti po to. Dabar vidutinė alga didėja lėtai, o minimali keliama labai sparčiai. Tai iškraipo rinką, didina nedarbą ir skatina šešėlį.
