Pagal šį įstatymą Vengrijos valdžia gali ne ilgiau kaip metams blokuoti „tinkamos dispečerinės neturinčio taksi paslaugų teikėjo veiklą“.
Vengrijos parlamentui priėmus šį teisės aktą, „Uber“ pareiškė, kad dėl šio įstatymo „Vengrijos vairuotojai, nors ir turėdami licencijas ir tvarkingai mokėdami mokesčius, nebegalės naudoti savo automobilių, kad užsidirbtų“.
Pradėjusi veiklą daugiau kaip 50 šalių, įskaitant 21 ES valstybę narę (išskyrus Vengriją), „Uber“ tapo vienu brangiausių pasaulyje startuolių. Tačiau daugumoje vietų, kuriose įmonė pradėjo veiklą, ji susidūrė su įvairiomis reguliavimo kliūtimis ir tradicinių taksi paslaugų operatorių pasipriešinimu.
Į Vengrijos rinką „Uber“ įžengė 2014 metų lapkritį ir nuo to laiko jos programėlėje šioje šalyje užsiregistravo apie 1,2 tūkst. vairuotojų ir 160 tūkst. keleivių.
Minėtas įstatymas buvo priimtas po ne vieną mėnesį trukusių licencijuotų taksi vairuotojų protestų. Jie skundėsi, kad dėl „Uber“ veiklos sulaukia vis daugiau užsakymų, ir tvirtino, kad „Uber“ vairuotojams turėtų būti taikomos tokio pat griežtumo taisyklės, kokios yra taikomos jų veiklai.
Europos Komisijai pateiktame skunde „Uber“ prašo ištirti šį įstatymą, kurį pavadino „aiškiu pamatinių Europos bendrosios rinkos principų pažeidimu“.
