Galinga rangovo žemsiurbė gilina uosto akvatoriją, tačiau nuo kovo Uosto direkcijos surengtuose keturiuose viešuosiuose paslaugų pirkimo konkursuose išvalyti prie negilių krantinių susikaupusį gruntą nepanoro dalyvauti nė viena bendrovė. Rangovai kviesti ir iš Europos.
„Lietuvoje tokia situacija, kad mažų gylių gilinimui arba valymui įrangos mes neturime. Galų gale supraskime ir tokią situaciją: iš užsienio tikrai sudėtinga prisikviesti kokį nors galingą rangovą, kai kiekiai yra, sakykim, 20 tūkst. kubinių metrų“, – kalbėjo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Dėl neišvalytų krantinių uostas patiria nuostolių. Negalėdama užtikrinti gylio ir priimti didesnės grimzlės laivų, Uosto direkcija krantinių operatoriams priversta mažinti žemės nuomos mokestį.
Porą vasarų nesėkmes patyrė ir Šventosios uostas. Latvių bendrovė, atlikusi gilinimo darbus, pakartotinai po audros užneštos akvatorijos valyti nebegrįžo. Varyti galingą techniką vos dėl dviejų tūkstančių kubinių metrų sąnašų tiesiog neapsimokėjo, o pasamdyta Palangos bendrovė darbų neįvykdė.
„Pamatėme, kad ypatingai trūksta tokių paslaugų tiekėjų. Įvertinant tai, kad Šventosios uoste, kaip ir bet kuriame uoste, užnešimai vyksta nuolat, net ir pastačius molus bus užnešama akvatorija, todėl nuspręsta, o Uosto direkcijos valdyba tam pritarė, įsigyti valymo techniką nedidelių gylių valymui“, – sakė Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.
Planuojama, kad nedidelė žemsiurbė su įranga kainuos iki 3 mln. litų ir esą patiems valyti akvatoriją bus pigiau nei samdyti rangovą.
„Skaičiuojama, kad Šventosios uosto valymo darbai su visa technikos eksploatacija, personalo išlaikymu per metus kainuotų apie 0,5 mln. litų. Skelbiant konkursus anais metais buvo 1,3 mln. litų“, – tvirtino E. Gentvilas.
Po kelerių metų už Europos Sąjungos lėšas uosto direkcija planuoja įsigyti ir didelę žemsiurbę, kuri dirba esant dideliam gyliui.
