Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Užsieniečiai Lietuvoje: vieniems trūksta informacijos anglų kalba, kitus vilioja solidūs atlyginimai

Nors darbuotojai iš užsienio šalių Lietuvos įmonėse jau nieko nebestebina, tačiau juos samdantys darbdaviai kai kada skundžiasi ištęsta įdarbinimo procedūra ir atgyvenusiais reikalavimais. Nors mūsų šalyje dirbantiems užsieniečiams dažnai kyla su kalbos barjeru ar gyvenamosios vietos deklaravimu susijusios problemos, apie gyvenimą ir darbą Lietuvoje jie atsiliepia teigiamai. Maža to, sunkvežimių vairuotojais lietuvių bendrovėse įsidarbinę ukrainiečiai ir baltarusiai čia gali uždirbti dvigubai daugiau nei pas save namuose.
Biuras
Biuras / 123rf.com nuotr.

Darbo leidimų užsieniečiams – beveik du kartus daugiau

5949. Tiek darbo leidimų trečiųjų šalių piliečiams vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį išdavė Lietuvos darbo birža (LDB).

Anot LDB Komunikacijos skyriaus vyr.specialistės Mildos Jankauskienės, tai 1,9 karto daugiau nei praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Iš viso leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 31 šalies.

Suprasti akimirksniu

  • Daugiausia darbo leidimų šiemet išduota Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ir Rusijos piliečiams
  • Užsieniečiai Lietuvoje dažnai pasigenda informacijos anglų kalba
  • Transporto įmonėse dirba apie 7000 trečiųjų šalių piliečių
  • Migracijos departamentas žada visas paslaugas perkelti į elektroninę erdvę jau 2019 metais

„Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, kurie sudaro 51 proc. visų leidimų dirbti Lietuvoje, Baltarusijos piliečiams – 39 proc., Moldovos ir Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc.“, – kalbėjo M.Jankauskienė, pažymėjusi, kad net 91 proc. šių leidimų darbui buvo suteikta paslaugų sektoriaus įmonėms.

Statybos sektoriui teko 6, o pramonės 3 proc. visų leidimų.

Pasigenda anglų kalbos

Grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ antrinėje įmonėje Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ užsieniečiai sudaro dešimtadalį visų darbuotojų – septynis procentus sudaro ES, o likusius tris – trečiųjų šalių piliečiai.

Vilniuje įsikūrusioje įmonėje darbo vietas turinčių atvykėlių pareigos skirtingos – nuo klientų aptarnavimo specialistų iki vadovų.

„Užsieniečių mūsų įmonėje skaičius kasmet auga trečdaliu. Nuolat ieškome darbuotojų, mokančių dvi ir daugiau užsienio kalbų į pačias įvairiausias pozicijas. Pastebime, kad siekdami karjeros mūsų įmonėje, darbuotojai iš užsienio mielai svarsto galimybę persikelti gyventi ir dirbti į Lietuvą“, – kalbėjo „Western Union Processing Lithuania“ Užsienio darbuotojų pritraukimo ir persikėlimo komiteto vadovė Rusnė Valaikienė.

Anot jos, neseniai nemažą užsieniečių įdarbinimo patirtį turinti bendrovė pradėjo bendradarbiavimą su Vilniaus miesto savivaldybe, su kuria dalijamasi idėjomis, galinčiomis palengvinti užsieniečių integraciją.

„Iš užsieniečių girdime, kad institucijose užsieniečiams sudėtingai pateikiama informacija. Pavyzdžiui, sunku rasti informacijos anglų kalba apie leidimų laikinai gyventi Lietuvoje procesą. Taip pat Migracijos departamente ne visada galima gauti kokybišką konsultaciją anglų kalba“, – sunkumus, su kuriais dažnai susiduria Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, vardijo R.Valaikienė.

Western Union nuotr./„Western Union Processing Lithuania“ Užsienio darbuotojų pritraukimo ir persikėlimo komiteto vadovė Rusnė Valaikienė
Western Union nuotr./„Western Union Processing Lithuania“ Užsienio darbuotojų pritraukimo ir persikėlimo komiteto vadovė Rusnė Valaikienė

Be to, pasak „Western Union“ Lietuvos padalinio atstovės, kartais užsieniečiams nuomojamų butų savininkai nesutinka leisti deklaruoti gyvenamosios vietos.

„Tai sudaro problemų užsienio piliečiui, net ir mokant mokesčius, gauti socialinę apsaugą, nes tik deklaravus gyvenamąją vietą yra suteikiamas asmens kodas, leidžiantis gauti nedarbingumą, naudotis poliklinikų ir ligoninių paslaugomis“, – pažymėjo R.Valaikienė.

Vairuotojų ieško ir Gruzijoje

Vis dažniau užsieniečius iš ne ES šalių, dažniausiai baltarusius ir ukrainiečius, įdarbina ir Lietuvos vežėjų bendrovės.

„Vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičiaus didėjimas ir poreikis pastebimas, ypač išsiplėtus Lietuvos transporto parkui. Kalbant apie vietinius vairuotojus tai jų amžiaus vidurkis didėja, o jaunų specialistų paruošimas palyginti vangus, dėl to darbuotojų atsivežimas iš trečiųjų šalių yra vienas iš sprendimų“, – 15min aiškino nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Rutkauskas.

Paklaustas apie baltarusių ir ukrainiečių įdarbinimo Lietuvoje procedūrą, A.Rutkauskas baksnoja pirštu į kaimyninę Lenkiją, kurioje šis procesas esą dvigubai trumpesnis.

„Lenkijoje dabar yra lengvesnės sąlygos įsidarbinti, ten viskas trunka greičiau, mažiau trukdžių. Prieš metus Lietuvoje vairuotojų įdarbinimas trukdavo tris mėnesius, dabar pusantro, bet lenkai įdarbina per tris savaites. Taigi, samdant šiuos darbuotojus turime konkuruoti su lenkais, kurie dirba toje pačioje rinkoje“, – kalbėjo „Linavos“ prezidiumo narys.

Anot jo, pastaruoju metu girdima ir apie kai kurių bendrovių bandymus vairuotojo darbui vilioti Gruzijos ir įvairių Azijos šalių piliečius.

A.Rutkauskas išskyrė keletą veiksnių, kodėl mūsų šalies transporto įmonės pamėgusios būtent vairuotojus iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Artūras Rutkauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Artūras Rutkauskas

„Visų pirma, Ukrainoje yra šiokia tokia ekonominė krizė, Baltarusijoje išvykti dirbti kitur visą laiką buvo populiaru. Dar ir dėl susikalbėjimo yra patogu, nes rusų kalbą Lietuvoje daug kas moka. Žmonės neblogi, pas juos tos pačios vairavimo taisyklės. Be to, tos šalys yra geografiškai arti – galima tiesiogiai atvažiuoti, nebūtina skristi“, – aiškino A.Rutkauskas, pridūręs, kad šiuo metu Lietuvoje vairuotojais dirba apie septyni tūkstančiai trečiųjų šalių piliečių.

Tokie skaičiai stebinti neturėtų, kadangi Lietuvos vežėjai skundžiasi vietos vairuotojų trūkumu, o baltarusiai ir ukrainiečiai čia turi galimybę uždirbti dvigubai daugiau nei savo šalyje.

Kaip ir R.Valaikienė, „Linavos“ atstovas pripažino, kad tobulinti užsieniečių įdarbinimo procesą tikrai yra kur.

Šiuo metu Lietuvoje vairuotojais dirba apie septyni tūkstančiai trečiųjų šalių piliečių.

„Migracijos departamentui yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, reikalaujama mokėjimo pavedimo kopijos, patvirtintos banko atspaudu, o tai visiška atgyvena, jau prieš dešimt metų mes to nebedarėme. Yra tokių momentų, kurie galėtų lengvai ir paprastai išsispręsti elektroninėmis priemonėmis“, – kalbėjo A.Rutkauskas.

„Be to, Lietuvos ambasadose (Minske ir Kijeve) gauna darbo vizą, kuri būna sutvarkyta, ją reikia tik įklijuoti į pasą. Ją įklijuoja per penkias dienas, tikime, kad tai irgi galime trumpinti – galima per dieną, per dvi“, – tobulintinus dalykus vardijo „Linavos“ atstovas.

Migracijos departamentas: 98 proc. sprendimų priimami laiku

Migracijos departamento direktoriaus funkcijas atliekanti Evelina Gudzinskaitė tikino, kad šiai institucijai dažniausiai skundžiamasi dėl to, kad užtrunka prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimas.

„Norėčiau pabrėžti, kad daugiau kaip 98 proc. sprendimų Migracijos departamentas priima nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų sprendimo priėmimo terminų, taigi klientų nepasitenkinimą lemia daugiau subjektyvus, emocinis situacijos vertinimas, o kartais – nežinojimas“, – teigė E.Gudzinskaitė, paaiškinusi, kad departamentas nuolat tobulina ir peržiūri migracijos procedūras.

„Ruošiamės įgyvendinti MIGRIS projektą, kurio tikslas – visas migracijos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę. Jeigu viskas vyks sklandžiai, ši sistema turėtų pradėti veikti 2019 metais“, – paaiškino Migracijos departamento vadovė.

Šokiruoja nuomos kainos

Svarbios ir aktualios informacijos anglų kalba trūkumą kaip vieną iš taisytinų dalykų Lietuvoje įvardijo ir „Western Union“ padalinyje Vilniuje dirbantys ispanė ir Kosta Rikos pilietis.

Tiesa, problemas, anot jų, kelia ir apsilankymai bankuose, o paklausti, kas galėtų atbaidyti užsieniečius nuo atvykimo dirbti į mūsų šalį, paminėjo žemus atlyginimus, brangų pragyvenimą ir nekontroliuojamai augančias būsto nuomos kainas.

2012 m. spalio pabaigoje į Vilnių atvykusi ispanė Marta Sainz de la Maza Padro prieš tai Lietuvos sostinėje buvo dirbusi tris su puse mėnesio Lietuvos inovacijų centre pagal tarptautinę mainų programą.

Matau save Lietuvoje, manau, tai įdomi šalis gyventi, – teigė M.Sainz de la Maza Padro.

Italų, ispanų ir anglų kalbas mokanti mergina darbą šalyje turėjo praėjus dešimčiai dienų nuo atvykimo ir šiuo metu „Western Union“ užima atitikties teisiniams reguliavimams specialistės pareigas.

„Matau save Lietuvoje, manau, tai įdomi šalis gyventi“, – teigė M.Sainz de la Maza Padro.

Penktus metus taip pat „Western Union“ dirbantis kostarikietis Juanas C.Carmiolas tikino, kad nebūnant ES piliečiu kartais iš tiesų sunku gauti visus gyvenimui ir darbui šalyje būtinus leidimus, tačiau, anot jo, situacija pastaruoju metu pagerėjusi.

„Užsieniečius nuo gyvenimo čia gali atbaidyti atlyginimai, pragyvenimo išlaidos, ypač susijusios su nuomos kaina, ir minus 30 laipsnių žiemą. Tačiau visa kita čia turėtų traukti – žmonės, gamta, švarūs ir saugūs miestai, daug veiklos ir turtinga istorija“, – teigia Lietuvos ir Kosta Rikos simboliką ant savo kūno išsitatuiravęs J.C.Carmiolas.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius