Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 14d. 11:35 , Atnaujinta: 2021 spalio 14d. 18:10

V.Nikitinas: „Lietuvos geležinkeliai“ skylėtos politikos padarinius ketinama lopyti iš privataus verslo kišenės

Vilius Nikitinas
Asmeninio archyvo nuotr. / Vilius Nikitinas
Šiomis dienomis netylant kalboms apie JAV pritaikytas sankcijas Baltarusijai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė ėmėsi aktyviai ieškoti būdų, kaip reikės dengti praradimus, susidariusius dėl nutrūkusių baltarusiškų trąšų pervežimų. Ne paslaptis, jog baltarusiškos trąšos sudaro apie trečdalį AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinės bendrovės AB „LTG Cargo“ pervežamų krovinių apimties, o šis praradimas grupei kainuos iki 120 mln. eurų per metus.

Kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė neturi kuo skubiai pakeisti baltarusiškų krovinių, tenka suktis iš padėties ir ieškoti kitų alternatyvų. Tuo pagrindu AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vadovas M.Bartuška nurodo, jog siekiant išlaikyti viešosios geležinkelių infrastruktūros būklę, bus reikalinga valstybės pagalba, galimai sieksianti apie 60 mln. eurų. Tuo pačiu M.Bartuška viešai teigia, jog valstybės subsidija yra reikalinga, siekiant, kad augančios infrastruktūros išlaidos nebūtų perkeltos klientams, antraip kiltų poreikis didinti geležinkelių tarifus apie 30 procentų. Pastarasis teiginys apie galimai kilsiančius tarifus itin kelia nerimą geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų naudotojams.

Šiame kontekste reikia pažymėti, kad dar praėjusių metų gruodžio mėnesį AB „LTG Infra“ vienašališkai nusprendė padidinti geležinkelių paslaugų, teikiamų AB „LTG Infra“ valdomuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, tarifus ir šie nauji tarifai įsigalios jau šių metų pabaigoje. Aktualu, kad šių tarifų padidėjimas nebuvo derinamas su jokia institucija ir paslaugų naudotojai su lauksiančiais pokyčiais supažindinti buvo tik po tarifų dydžio pasikeitimo. Tai reiškia, kad AB „LTG Infra“ patiriami veiklos nuosmukiai iš esmės yra perkeliami ant privataus verslo pečių, net nesvarstant jokių kitų alternatyvų.

Dėl to jau beveik pusmetį Lietuvos verslą vienijančios asociacijos, kurių nariai naudojasi geležinkelių paslaugomis, teikiamomis AB „LTG Infra“ valdomuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, bando kovoti su nepagrįstai jiems perkeliama AB „LTG Infra“ našta, tačiau kol kas šviesos tunelio gale nematyti: LR Susisiekimo ministerija, kuri įgyvendina AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės savininko teises, bet kokios atsakomybės dėl augančių paslaugų tarifų kratosi, konkurencijos priežiūrą turinti atlikti Ryšių reguliavimo tarnyba reikalingus tyrimus atlikti delsia, o AB „LTG Infra“ slepia bet kokią informaciją, susijusią su tarifų apskaičiavimu.

Šiame kontekste reikia pažymėti, kad paslaugos, teikiamos AB „LTG Infra“ valdomuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, Lietuvoje yra teikiamos vienintelio monopoliniais pagrindais veikiančio geležinkelių paslaugų operatoriaus – AB „LTG Infra“. Tai reiškia, kad dėl išaugusių geležinkelių paslaugų tarifų privatus verslas neturi kur trauktis ir jokių alternatyvų, išskyrus mokėti augančius mokesčius AB „LTG Infra“, nėra. Vadinasi, valstybė, kuriai AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė priklauso nuosavybės teisėmis, dėl netinkamai optimizuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės veiklos, perkelia visą naštą ant privataus verslo pečių, kuris šiai dienai yra tarsi surištomis rankomis ir net neturi realių priemonių apginti savo interesų.

Reikia pažymėti, kad ši problema itin aktuali Klaipėdos uoste veikiančioms kompanijoms, kurios naudojasi AB „LTG Infra“ teikiamomis paslaugomis, tačiau dėl nuolat augančių paslaugų tarifų yra tarsi spraudžiamos į kampą. Siekdamos išvengti nuostolių, uoste veikiančios kompanijos pačios yra verčiamos didinti teikiamų paslaugų kainas, tačiau veikiant konkurencingoje rinkoje toks sprendimas gali būti pražūtingas. Uosto kompanijų paslaugų augimas sukeltų neigiamus

padarinius ne tik pačioms kompanijoms, tačiau ir valstybei, kurios uostas būtų aplenkiamas dėl pernelyg aukštų kainų.

Aktualu, kad Lietuvoje įgyvendinama geležinkelių transporto sektoriaus reforma turėjo užtikrinti rinkos atvėrimą naujiems vežėjams ir sudaryti sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra be diskriminacijos visiems vežėjams. Deja, bet dėl Lietuvos valstybės baimių, susijusių su galimomis grėsmėmis iš rytų, ši rinka iki šiol yra uždara, o visas paslaugas joje teikia tik valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė. Tai reiškia, jog dėl pačios Susisiekimo ministerijos formuojamos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės įgyvendinamos politikos geležinkelių transporto sektoriuje, į rinką nėra įleidžiami nauji vežėjai ir iš jų nėra renkami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra, dėl ko yra prarandamos didžiulės AB „LTG Infra“ pajamos. Iš rinkoje veikiančių geležinkelio įmonių surinkti infrastruktūros naudojimo mokesčiai neabejotinai galėtų būti nukreipti į viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir būklės palaikymą, tačiau šiai dienai dėl nepagrįstai užsitęsusio rinkos liberalizavimo proceso to padaryti nėra įmanoma.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitų Europos Sąjungos valstybių geležinkelių rinkose veikia po kelias ir net kelias dešimtis geležinkelio įmonių, teikiančių krovinių bei keleivių vežimo paslaugas, atnešančių didžiules pajamas infrastruktūros valdytojams. Tuo tarpu, Lietuvoje, pasirinkus vykdyti Europos Sąjungos teisės aktams prieštaraujančią vieno vežėjo politiką yra prarandamos pajamos, kurios galėtų nukeliauti į infrastruktūros valdytojo kišenę ir būti panaudotos infrastruktūros kokybės palaikymui. Maža to, prieš Lietuvos Respubliką Europos Komisija jau yra pradėjusi oficialią pažeidimo procedūrą dėl privačius vežėjus diskriminuojančio teisinio reguliavimo, todėl valstybei gali tekti susimokėti ir milijonines baudas, kurios taip pat gali tapti privataus verslo, besinaudojančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugomis, našta.

Reikia pastebėti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė valstybei, kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininkui, kasmet išmoka dividendus. Pvz., 2020 M.Buvo išmokėta 38 mln. eurų, iš kurių 17,3 mln. tiesiogiai Susisiekimo ministerijai išmokėjo AB „LTG Infra“. Tai rodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupė, kasmet veikdama pelningai, išmoka valstybei uždirbtą pelną, o štai susidūrusi su krovinių praradimu jau nieko nelaukdama grasina kelti tarifus klientams.

Šiame kontekste yra pikta ir apmaudu, kad už netinkamus AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės sprendimus tenka atsakyti privačiam verslui, kuris turi ne tik pats išsilaikyti, tačiau ir lopyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ skylėtos politikos padarinius. Pažymėtina, kad tinkamai optimizavus grupės veiklą ir pagaliau įgyvendinus rinkos liberalizavimo procesus, šiai dienai nereikėtų viešai kalbėti apie poreikį didinti geležinkelių tarifus, siekiant išlaikyti infrastruktūros būklę. Deja, bet tarifų kėlimas yra lengviausias kelias monopolininkui, kuris veikdamas be jokios konkurencijos rinkoje gali žaisti iš esmės be jokių taisyklių ir dėl to nepatirti jokių neigiamų padarinių. Tuo tarpu, AB „LTG Infra“ paslaugų naudotojams tokios sunkiai prognozuojamos verslo sąlygos tampa pernelyg rizikingomis ir net vedančiomis prie verslų žlugdymo.

V.Nikitinas yra advokatas, atstovaujantis „Gargždų geležinkeliui“, su kuriuo LTG įmonės turi ginčų

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:01
03:15
07:09

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką