Neapskaito pinigų
Dažniausiai nustatomi pažeidimai – neapskaitomi pinigai už prekes, nesilaikoma kasos darbo organizavimo, naftos produktų apskaitos taisyklių, įmonės elektroninio kasos aparato (EKA) kasoje fiksuojamas grynųjų pinigų perteklius arba trūkumas, nustatyti keli nelegalaus darbo atvejai, gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo tvarkos bei piniginių lėšų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai.
Ypatingas dėmesys projekto metu skirtas ilgalaikiams skolininkams. Patikrinus ilgą laiką nepriemokas turinčių įmonių tuziną, paaiškėjo, kad šios įmonės skolininkės plėtojo savo verslą, su tiekėjais atsiskaitydavo grynaisiais, skolindavo pinigus, o skolos valstybei piktybiškai nemažino. Jos sulaukė mokesčių administratoriaus nurodymo atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Po šių veiksmų per kelis mėnesius minimų įmonių skola biudžetui sumažėjo daugiau kaip 1 mln. litų.
Projekto metu duotas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais 16 įmonių.
Mokėti vengia
Atlikti kontrolės veiksmai parodė, kad dažnai sukčiaujama ir bandoma nuslėpti tikrąsias veiklos apimtis ir verslo sandorius
Vienoje atliekas tvarkančioje ir perdirbančioje įmonėje nuo praeitų metų susikaupė beveik 1,5 mln. litų skola biudžetui. Jos didėjimą lėmė pačios bendrovės nesąžiningi veiksmai: vos tik VMI pateikdavo sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bankų sąskaitose esančių lėšų, bendrovėje suintensyvėdavo atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Mokesčių administratoriui nusprendus skolas išieškoti iš įmonės turto, antstolis išieškojo mažiau nei trečdalį skolos. Situaciją iš esmės pakeitė patikrinimo metu įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Įmonė per tris mėnesius į biudžetą pervedė 560 tūkst. litų.
Su kita bendrove mokesčių inspekcija sudarė 2 mokestinės paskolos sutartis. Tokiu būdu mokesčių administratorius bandė padėti laikinus finansinius sunkumus patiriančiai įmonei, kurios skolos ėmė kauptis nuo 2011-ųjų ir išaugo iki 1,2 mln. litų. Deja, bendrovė sutarties nesilaikė. Per visą tą laiką sumokėjo vos 3 tūkst. litų įmokų bei palūkanų, ir sutartį teko nutraukti. Vėliau bendrovė ne vieną kartą kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo, tačiau ir vėl savo įsipareigojimų nevykdė. Įgyvendinant projektą „Grynieji kasoje“, nuspręsta ją patikrinti. Tuomet ir paaiškėjo, kad čia grynaisiais atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Bendrovė sulaukė griežtos sankcijos –nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais – ir per pirmą mėnesį į biudžetą sumokėjo 200 tūkst. litų.
Vengia mokesčių
„VMI, vykdydama projektą „Grynieji kasoje“, kuriuo siekiama užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių mokėjimą, dar pavasarį įspėjo ypatingą dėmesį skirsianti juridinių asmenų sandoriams grynaisiais pinigais. Nepriemokas turinčios įmonės, užuot mažinusios mokestinius įsiskolinimus, savo veikloje slapčia sėkmingai atsiskaitinėdavo grynaisiais, – sako projekto vadovė, VMI prie FM Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė. – Maža to, itin prastą finansinę padėtį oficialiai deklaruojančios įmonės turi nemenką – 11,5 mln. litų – paskolų portfelį. Mokesčių administratorius projekto metu atidžiai tikrins įmonių vadovų, akcininkų suteiktas paskolas ir vertins, ar paskolas suteikę asmenys turėjo pakankamai lėšų joms pagrįsti. Kelia nuostabą, kaip, pavyzdžiui, individuali įmonė, tuo pat metu pati būdama biudžetui skolinga 0,6 mln. litų, savininkui galėjo suteikti 0,9 mln. litų paskolą su itin mažomis palūkanomis“.
Atlikti kontrolės veiksmai parodė, kad dažnai sukčiaujama ir bandoma nuslėpti tikrąsias veiklos apimtis ir verslo sandorius, siekiant išvengti priklausančių mokesčių. Projekto metu nustatytos rizikingiausios bendrovės mokesčių administratoriui turės pagrįsti ir įrodyti įtartinų sandorių teisėtumą, o vengiančios atsiskaityti įmonės sulauks griežtų kontrolės veiksmų ir atitinkamų sankcijų.
