Į namus praėjusią savaitę užėję filtrų siūlytojai vadovo namuose pasiūlė ištirti iš čiaupo bėgantį vandenį. „Prijungė mini filtriuką vonioje ir pradėjo fltruot vandenį, man užkliuvo tai, kad filtras su dviem šlangelėmis – pro vieną bėga, pro kitą nebėga. Sako: „Tuoj bėgs, čia nubėga į kanalizaciją“, – pasakojo L.Makūnas. – Jei nori gaut litrą filtruoto vandens, du litrai turi nubėgti į kanalizaciją. Tokie yra filtravimo sistemos nuostoliai.“
Anot L.Makūno, apskritai kalbant apie atvirkštinės osmozės filtravimo sistemą, jos nuostoliai labai dideli. Miesto pirmoje vandenvietėje įdiegta tokia sistema valydama vandenį apie trečdalį vandens sueikvoja perniek. Paprasti filtrai sudaro apie 5-7 proc. nuostolius.
 |
| Jurgitos Andriejauskaitės/15min.lt nuotr. /Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ tikina, kad miestiečiams tiekia kokybišką vandenį. |
L.Makūnui užkliuvo ir tai, kad vandens kokybės gerinimo filtrų siūlytojai nešiojasi protokolą, kuriame nurodyta, kad vandens mėginys buvo paimtas 2009 metų rugsėjo 2 dieną. Vadovas tikina, kad mėginio bendrovė neėmė, o tyrė vandeniu prekiavusios bendrovės atneštą produktą.
„Tuo metu galiojo visiai kitos higienos normos, dar 2003 metų. Kodėl tokį protokolą nešiojasi, nelabai ir supratau. Ištirtos medžiagos tos pačios kaip ir dabar. Gali būti, jog šis protokolas paimtas dėl to, jog šiuo metu higienos normos visiškai nereglamentuoja kalcio ir magnio koncentracijų, nes jos nelaikomos pavojingomis medžiagomis. Senoje higienos normoje kalcis, magnis ir bendrasis vandens kietumas buvo reglamentuojamas, o tų medžiagų vandenyje daugiausiai, galbūt norėta parodyti, koks geras šis filtras ir kaip gerai išvalo tas medžiagas“, – svarstė L.Makūnas.
Neaiškus prietaisas
Jis teigė, jog jį nustebino filtrais prekiaujančios bendrovės atstovų atsineštas prietaisas, kuris neturėjo jokių metrologinės patikros lipdukų. „Nėra jokio lipduko, kad jis įteisintas, žymėjimo, ką turi matuoti. Jis matuoja bendrą ištirpusių medžiagų kiekį vandenyje ir tuo žaidžiama, demonstruojama, kad iš čiaupo vandenyje medžiagų daug, o išfiltruotame jau, žiūrėk, kiek mažai“, – sakė generalinis direktorius.
Jis neslėpė, jog labiausiai jam įstrigo ir užgavo nuskambėję žodžiai: „Žiūrėkite, kokius nuodus jūs geriate.“ L.Makūnas teigė bandęs įrodinėti, kad visų sudedamųjų medžiagų vandenyje yra žemiau nei numatono normos. Pasak bendrovės direktoriaus, visų tų pačių medžiagų yra vitaminuose. „Kuo skiriasi nuodai ir vaistai – savo koncentracija. Visi šie mikroelementai žmogui yra būtini“, – sakė vadovas.
Atsineštas prietaisas parodė, kad bendras ištirpusių medžiagų kiekis vandenyje iš čiaupo yra 260 mikrosimensų, o filtruotame – tik 20.
 |
| Geriamasis vanduo |
„Tačiau apie normas jie nekalba, leidžiamas druskų kiekis vandenyje yra 2 500 tūkstančio“ , – pridūrė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė. Ji teigė sulaukianti gyventojų skambučių, šie teiraujasi, ar verta įsigyti filtrus. Moteris atvirai pataria jų nepirkti, nes vandenį iš čiaupo Klaipėdoje ir taip galima gerti.
Išfiltruotą vandenį L.Makūnas nusprendė atnešti į laboratoriją. Ištyrus jį paaiškėjo, kad jis kone prilygsta distiliuotam vandeniui, kalcio jame buvo likę 1 mg/litre, magnio – 0,29 mg/litre, beveik visiškai neliko kietumo.
„Ph rodiklis siekia 5,45, tai reiškia, kad vanduo rūgštinis, pagal higienos normą ph rodiklis turi būti nuo 6,5-9,5. Kai siekia septynis, laikomas visiškai neutraliu, o mažiau yra rūgštinis“, – pasakojo L.Makūnas. Jo teigimu, rūgštinis vanduo yra nuodingas, paprastai naudojamas tik išoriniams apsiplovimams, dezinfekcijai, retais atvejais geriamas, kai žmogus suserga žarnyno infekcija.
Nepigi sistema
L.Makūnui įstrigo ir užgavo nuskambėję žodžiai: „Žiūrėkite, kokius nuodus jūs geriate.“
Tokie filtrai, kuriuos siūlė įsigyti bendrovės „Aqua Filter“ atstovai, L.Makūnui būtų atsiėję apie 3 500 Lt. Prekei suteikiama dešimties metų garantija. Atstovų teigimu, filtrai tarnaus ir 30 metų.
„Jei įvertintume, kad sistema tarnaus, tarkime, 20 metų ir kainuoja, grubiai tariant, 3 000 lt, tai per metus išeitų apie 150 Lt, dar 200 Lt kas pusmetį kainuoja filtro eksploatacija, taigi, 400 Lt per metus. Po penkių metų reikia keisti atvirkštinės osmozės membraną – 1 000 Lt, išdalinam penkeriems metams, dar po 200 lt. Filtro eksploatacija per metus kainuoja apie 750 lt“, – skaičiavo L.Makūnas.
Anot jo, jei įvertintume, kad keturių asmenų šeima per dieną turi išgerti po 2,5 litro, t.y., dešimt litrų vandens, per metus jie suvartotų 3,5 kubinio metro. „750 lt padalijus iš 3,5 kub. metrų, fltruoto vandens kaina išeitų 200 lt/ kub.metrą, tai yra, 20 cnt/litrą. Tai iš tikrųjų nėra daug, jei žiūrėsime, kiek kainuoja geriamasis vanduo perkamas parduotuvėje“, – apskaičiavo vadovas.
L.Makūnas pabrėžė tai, kad klaipėdiečiams nereikia išlaidauti filtrams, nes vanduo Klaipėdoje ir taip geros kokybės. Anot jo, vandens filtrų nereikia ir Kretingalės, Gargždų gyventojams.
„Baigiame pastatyti vandens gerinimo įrenginius Endrijave ir Agluonėnuose. Nenoriu pasakyti, kad filtravimo sistemos visiškai blogos. Iš tikrųjų yra daug gyvenviečių kur vandens kokybė bloga, ten yra prasmė statyti filtrus, bet statant reikėtų pasidaryti tyrimus, žiūrėti, kokių medžiagų yra per daug ir įsigyti specalizuotus filtrus jų šalinimui, o ne šalinti viską ir vėl mineralizuoti“, – patarė L.Makūnas.
Girdėdamas komentarus, kad vadovas gina bendrovės interesus, L.Makūnas teigė, jog įvertinant, jog filtrai sudaro didelius vandens suvartojimo nuostolius, bendrovė turėtų būti suinteresuota, kad būtų sueikvojama kuo daugiau vandens.
Kokybės nėra
Anot bendrovės „Aqua Filter“ vadovo Virginijaus Jancevičiaus, kalbos, kad vanduo Klaipėdoje kokybiškas yra absurdas.
„Jie įrodinėja, kad vanduo idealiai geras, atitinka normas, gersi – nenumirsi. Jei būtų idealus, gydytojai vaikams nesiūlytų pirktinio vandens. Miesto vandenyje yra sunkiųjų metalų, kurie organizme kaupiasi. Juk gyvename 21 amžiuje, kai į vandenį visko pripilta, tos medžiagos niekur nedingsta, jas reikia valyti“, – kalbėjo V.Jancevičius.
Jis pasakojo viešėjęs japonų surengtoje konferencijoje, kurioje konstatuota, jog šiais laikais didžiausias nuodas yra vandens dezinfekavimas chloru.
„Kam žmones kvailinti ir įrodinėti, kad vanduo geras. Tereikia paprašyti, kad duotų pilną tyrimų protokolą, kuriame atsispindėtų apie 40 aspektų. Pamatysime, kad vandenyje yra ir švino, ir gyvsidabrio, įvairių medžiagų. Sakykime, kokios nors medžiagos yra 0,002 mg/l, o norma 0,2, taip, normos neviršijamos, bet jei tu geri 10 ar 30 metų, tai kiek tų medžiagų organizme susikaupia per tą laiką“, – retoriškai klausė V.Jancevičius.
Jo teigimu, visos Lietuvos vandenį tiekiančios bendrovės aiškina, jog vanduo kokybiškas. „Kur žmonės neprisijungę prie centrinio vandens sistemos, vanduo blogas, o kur vandenvietės tvarkosi – visus atitinka normas“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Kaltinimus, jog vandenį matuoja neaiškiais prietaisias V.Jancevičius aiškina paprastai – bendrovė klientams šią paslaugą teikia nemokamai, o klientai visuomet gali kreiptis į institucijas ir išsitirti vandenį papildomai.
