Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vasarą pirmasis Europoje anglies kreditus gavęs startuolis ketina pasodinti 2 mln. medžių kasmet

Aplinkosaugos sprendimų startuolis „hold.earth“ šią vasarą tapo pirmasis Europoje gavęs aukštos kokybės anglies kreditus už miškų įveisimo ir atkūrimo projektus. Įmonės planuose – pasodinti 2 mln. medžių kasmet ir iki 2050 m. per metus kompensuoti 10 mln. anglies tonų, rašoma „hold.earth“ pranešime spaudai.
Varnikų pažintinis takas
Varnikų pažintinis takas / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

Emisijų kompensavimo srityje dirbantis startuolis „hold.earth“, padedantis įmonėms kompensuoti CO2 emisijas per tvarius miškų atkūrimo projektus, prieš keletą mėnesių gavo pirmuosius anglies kreditus už miškų projektą Lietuvoje. Šis pripažinimas rodo, kad įmonė pateko tarp 1 proc. visų sertifikuotų žaliųjų projektų Europoje miškų projektų kategorijoje. Sertifikuotus aukštos kokybės anglies kreditus suteikė „Open Forest Protocol“ platforma, žinoma dėl griežtų reikalavimų.

Per pastaruosius keletą metų startuolis, bendradarbiaudamas su įvairiomis įmonėmis, Lietuvoje įveisė virš 50 ha naujų miškų, kurie atitinka vietinius aplinkosaugos reglamentus ir yra registruojami „Open Forest Protocol“ platformoje. Startuolio bendraįkūrėjos ir vadovės Gretos Šidlauskienės teigimu, suteikti anglies kreditai leis įmonei plėstis į naujas rinkas ir padėti įmonėms visame pasaulyje gauti sertifikuotus anglies kreditus, atitinkančius griežtus „Open Forest Protocol“ standartus.

„Šis sertifikatas – trejų metų rezultatas, kurį pasiekėme, savo projektuose įgyvendindami nuolatinės stebėsenos bei ataskaitų teikimo metodus, stebėdami medžių augimo, išgyvenimo rodiklius, biomasės bei dirvos anglies lygius, – sako G. Šidlauskienė. – Mūsų tikslas – kasmet įveisti bent 100 ha naujų miškų ir aktyviai plėsti projektų sertifikavimo mastą. Iki 2050 m. sieksime kasmet kompensuoti 10 milijonų anglies tonų – vadinasi, pasodinsime daugiau nei 2 milijonus medžių per metus.“

Startuolis bendradarbiauja su didelėmis ir vidutinio dydžio įmonėmis iš pramonės, logistikos ir energetikos sektorių, siekiančiomis sumažinti savo anglies pėdsaką ir įgyvendinti tvarius klimato sprendimus. Vykdant projektą, visa atsakomybė už miškų priežiūrą tenka startuoliui, o įmonės į projektą įsitraukia, dalyvaudamos visai komandai skirtuose edukaciniuose renginiuose, gaudamos sertifikuotus anglies kreditus ir reputacinę naudą bei darydamos realų poveikį aplinkai.

Šveicarijoje įkurta „Open Forest Protocol“ platforma tvirtina ir išduoda anglies kreditus. Kad gautų sertifikatą, projektas turi trukti ne trumpiau nei 40 metų, o jo vykdytojas privalo turėti teisę į žemės nuosavybę ir anglies kreditus visą projekto gyvavimo laikotarpį. Sertifikuojančios institucijos reikalavimu, projektų metu turi būti sodinamos vietinės augalų rūšys, vengiant tos pačios rūšies plantacijų, taip pat medžiai turi būti tinkamai išskirstyti po visa projekto lauką. Paruošti projektą pagal „Open Forest Protocol“ standartus gali užtrukti iki trejų metų, sertifikatui gauti – tris mėnesius, o sugeneruoti kreditus trunka 12 mėnesių.

Patikimų anglies kompensacijų sprendimų vis dar trūksta

Anglies kompensavimo kreditų sistema veikia pagal paprastą principą – kiekviena į aplinką paleista CO2 tona turi būti kompensuojama atitinkamu anglies kreditų skaičiumi. Kompensacija atliekama sodinant medžius arba užrakinant mėlynąją anglį vandenyne ar pakrantės ekosistemose. Tačiau, anot G. Šidlauskienės, vis dar itin trūksta patikimų sprendimų, kurie iš tiesų padėtų kompensuoti išmetamąsias dujas.

„Neretai įmonės negali pateikti tikslių kompensavimo duomenų, nes projektai nėra validūs ar ilgalaikiai. Tad investicijos į nepatvirtintas anglies kompensacijos iniciatyvas nėra tvarios. Sertifikuoti projektai sudaro tik apie 20-30 proc. pasaulinių miškų įveisimo ir atkūrimo iniciatyvų. Sertifikavimas užtikrina tvarumą, biologinę įvairovę ir anglies sekvestraciją“, – sako įmonės vadovė.

Nors Europa generuoja mažesnę sertifikuotų projektų dalį nei Afrika ar Lotynų Amerika, tačiau pačių iniciatyvų kokybė yra žymiai aukštesnė. Europoje anglies kreditų kainos yra aukštesnės nei pasaulinis vidurkis ir siekia nuo 30 eurų už toną. Kainą lemia griežtesni teisės aktai, aukšti aplinkosaugos standartai ir didelė įmonių paklausa. G. Šidlauskienės teigimu, kainos ateityje kils dėl naujai įsigaliojančių ES reglamentų bei didėjančio įmonių noro pasiekti anglies neutralumo tikslus. Šiuo metu įmonės projektų kreditų kaina siekia apie 36 eurų už toną/ vieną anglies dioksido kreditą.

Vis dėlto, nors neretai tokios iniciatyvos ir jų realus poveikis aplinkai vertinamos skeptiškai dėl skaidrumo trūkumo ir įvairių „greenwashing’o“ projektų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje pavyzdžių, verslai vis labiau prisiima socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę. Tai patvirtina ir auganti startuolio klientų bazė – nuo 2022 m. fiksuotas 100 proc. klientų augimas.

„Nuo 2022 m. iki 2024 m. ženkliai išaugo miškų įveisimo projektų pardavimai. Verslai ieško patikimų investicijų galimybių, o mes atveriame visiškai naują kokybiškų kreditų rinką Europoje. Nors projektus valdome mes nuo pradžios iki pabaigos, verslui leidžiame aktyviai dalyvauti visame sodinimo procese ir būti tikriems, kad miškas ne tik auga, bet ir bus prižiūrimas dar daugelį metų.

Todėl ketiname įgyvendinti naujus miškų įveisimo projektus ir diegti naujausias stebėsenos technologijas per artimiausius keletą metų, – pasakoja startuolio vadovė. – Taip pat, būdami strateginiu „Open Forest Protocol“ platformos partneriu, ieškosime tinkamos žemės Europoje miškų projektams bei sertifikavimui, taip plėsime tvarių projektų tinklą visame regione.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas