„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė, nors ir sulaukusi pasiūlymų trauktis, dar laikosi, o štai „Versli Lietuva“, netekusi savo vadovo Pauliaus Lukausko, liko ir be dalies valdybos, ir be parašo teisę turinčio vadovo. Net nėra kam agentūros darbuotojų išsiųsti į komandiruotes. Kada bus ir ar iš viso bus paskelbtas naujo vadovo konkursas – neaišku.
Tuo tarpu Ūkio ministerijos kontroliuojami finansiniai srautai nuo „Verslios Lietuvos“ kreipiami Verslo informacijos centrų (VIC) sistemai reanimuoti, o ministrės siūlymai atitinka kelių verslo asociacijų interesus mažinti viešųjų pirkimų kontrolę ir keisti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos skirstymo principus. Permainomis ypač patenkinta Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kurios atstovai siūlo lanksčiau skirstyti ES struktūrinių fondų paramą, jungti lėšas administruojančias organizacijas, privačioms struktūroms perduoti mokymų, tarptautinių verslo misijų, verslo aplinkos tyrimų rengimą.
Milijoninis konkursas saviems?
Ūkio ministerija ką tik paskelbė projektų finansavimo priemonės „Asistentas–4“ konkursą. Dešimt milijonų litų bus skiriama skatinti organizacijas, teikiančias viešąsias paslaugas regionuose.
„Centrai iš ministerijos nebegauna jokio tiesioginio finansavimo. Tai nukrypimas“, – sakė D.Žiogas.
Neabejojama, kad pagal konkurso sąlygas didžioji dalis pinigų atiteks Verslo informacijos centrams (VIC), kuriems „Verslią Lietuvą“ įsteigusi konservatorių vyriausybė buvo nutraukusi finansinę paramą.
Formaliai konkursas atviras ir jame gali dalyvauti viešosios įstaigos, kurių vienas iš dalyvių arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat asociacijos, kurių nariai yra juridiniai asmenys, bei prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Tiesa, yra papildoma sąlyga. „Numatytas reikalavimas turėti veikiančius biurus regionuose. Tokius biurus turi tik Lietuvos verslo informacijos centrai. Kaip asociacijos, mes šios sąlygos neatitinkame“, – savaitraščiui „15min“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas „15min“ patvirtino, jog centrai į paramą pretenduos, tačiau tai darys kurdami bendrus projektus su verslo asociacijomis.
 |
| Donatas Žiogas |
„Centrai iš ministerijos nebegauna jokio tiesioginio finansavimo. Tai nukrypimas. VIC‘ai buvo sukurti teikti viešąją paslaugą – konsultuoti pradedančiuosius verslininkus. Mes esame viešosios įstaigos. Mūsų dalininkai yra valstybė. Mes turime viešai patvirtintus įkainius ir einame į viešuosius pirkimus bandydami laimėti. Tai kuriozas, bet ministerija mums paaiškino, kad sunku tiesiogiai finansuoti įstaigas, kai tai neįrašyta įstatyme“, – guodėsi asociacijos pirmininkas.
Grįžta sena tvarka
Būtent VIC‘ų sistemos reforma ir buvo viena priežasčių steigti verslo paramos agentūrą „Versli Lietuva“. Iki tol šalyje veikė 42 centrai. Jie buvo išlaikomi Ūkio ministerijos lėšomis.
Kai valdžioje buvo socialdemokratai ir „darbiečiai“, būta nemažai triukšmo dėl to, jog centrai tampa Darbo partijos, kuri valdė Ūkio ministerija, nuosavybe. Po 2008 metų Seimo rinkimų Ūkio ministeriją perėmę konservatoriai ėmėsi reformų.
Įkūrus „Verslią Lietuvą“ nuspręsta centralizuoti sistemą išlaikant tik tiek žmonių, kiek būtina verslo konsultavimo ir paramos funkcijom rajone atlikti. Taip pat buvo sukurta verslo paramos krepšelių sistema, dalį kurių ir skirsto išlikę VIC‘ai.
Anksčiau pinigai centrus pasiekdavo nepriklausomai nuo rezultatų, o dabar verslo paramos čekį išgryninti galima tik įsteigus įmonę. Nuo įmonių skaičiaus tiesiogiai priklauso konsultantų pajamos. 2012 metais Lietuvoje buvo įregistruota 21 proc. daugiau įmonių nei 2011-aisiais.
Pasak D.Žiogo, atsisakyti VIC‘ų buvo politinis konservatorių vyriausybės sprendimas. Ūkio ministerijai nutraukus finansavimą iš 42 centrų veikti liko 25. Tie, kurių savivaldybės nesutiko perleisti nuosavybės teisių Ūkio ministerijai.
Siekis atkurti VIC‘ų sistemą net buvo įrašytas socialdemokratų rinkimų programoje.
D.Žiogo teigimu, „Versli Lietuva“ perėmė per daug funkcijų: „Pinigus skirstančios organizacijos labai dažnai gyvena iš tų pačių europinių pinigų. Išeina taip, kad jos suvalgo pinigus, kurie nukreipiami vienai ar kitai sričiai remti. Iki „Verslios Lietuvos“ tai, kas orientuota į eksportą, darydavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. „Versli Lietuva“ perėmė nemažą dalį šių funkcijų, nors labai dažnai kompetencijos semiasi iš asociacijų.“
Konkurencija dėl pinigų
„Verslios Lietuvos“ nauda abejonių kelia ir LVK prezidentui Valdui Sutkui.
„Finansinė parama turi būti skirstoma skaidriai, konkurso būdu, o ne taip, kaip būdavo skirstoma anksčiau, kai ne konkurso būdu būdavo atiduodama „Versliai Lietuvai“, - teigė V.Sutkus.
 |
| Valdas Sutkus |
„Finansinė parama turi būti skirstoma skaidriai, konkurso būdu, o ne taip, kaip būdavo skirstoma anksčiau, kai ne konkurso būdu būdavo atiduodama „Versliai Lietuvai“. Ji gauna pinigų savo biurokratams iš biudžeto ir dar ne konkurso tvarka gauna europinius pinigus, kuriuos leidžia nežinia kaip. Visi turi turėti lygias galimybes“, – „15min“ sakė verslininkas.
Pašnekovas nurodė, kad „Versli Lietuva“ pati skirstė europinius pinigus ir pati jais naudojosi.
Pasak jo, Lietuvoje europinę paramą skirstančių organizacijų yra labai daug: „Rimantas Žylius (buvęs konservatorių ūkio ministras, – red. past.) iš vienos agentūros padarė dvi. Manau, kad iš dabar esančių devynių ES paramą skirstančių institucijų padarę penkias, sutaupytume direktorių atlyginimus, sumažintume biurokratizmą, pagreitintume procedūras.“
V.Sutkus atkreipė dėmesį, jog šiuo metu parama skirstoma labai formalizuotai. „Finansuojami mokymai, rinkos tyrimai, parodos, verslo misijos. Pinigus verslo misijoms skirstė „Versli Lietuva“. Buvo tokia tvarka, pagal kurią prieš pusę metų turi pasakyti, kur važiuosi, kas važiuos kartu ir ką veiksite. O jei prieš mėnesį sužinodavome, kad užsienio reikalų ministras važiuoja į mums įdomią šalį, negalėdavome gauti paramos verslo misijai. Sistema yra visiškai nelanksti“, – žėrė kritiką LVK vadovas.
Išleidžiam per daug
Pramonininkų atstovai laikosi kitos pozicijos ir siūlo gerai pasverti, ar iš viso verta tiek pinigų išleisti mokymams ir metodikai rengti.
 |
| Robertas Dargis |
„Minkštiesiems mokymų projektams išleista nemažai pinigų, bet niekas negalėtų pasakyti, kokį rezultatą tos išlaidos davė, kokia pridėtinė vertė buvo sukurta. Buvo ir gerų dalykų, bet buvo ir tiesiog gerų kelionių, buvo prikopijuota begalės visokių programų. Pinigai paimti, o rezultatų nėra“, – „15min“ sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Lietuvoje verslumo skatinimu užsiima Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos, Darbo birža, savivaldybės ir prie jų veikiantys VIC‘ai, daug kitų institucijų.
Tačiau pasidomėjus, ar galima būtų gauti tokių projektų dalyvių sąrašus ir atlikti tyrimą, kiek kainavo jų paruošimas, visur atsakoma, jog dalyvių duomenis saugo Asmens apsaugos duomenų įstatymas. Sukurta sistema leidžia vienam dalyviui dalyvauti keliuose mokymuose, o kai kurių mokymų kaina kelis kartus viršija ekonomikos bakalauro paruošimą universitete.
„Sistemą reikia tvarkyti. Taip leisti pinigus, mano galva, tiesiog neprotinga“, – sakė R.Dargis.
Svarbiausia įsisavinti lėšas
„Kontroliuojama, ne kiek susikūrė naujų įmonių, o kiek konsultuota žmonių. Realaus rezultato nėra. Tiesiog įsisavinti pinigai“, - nurodė S.Besagirskas.
V.Sutkaus nuomone, tiksliai išmatuoti mokymų ir panašių priemonių naudą yra sunku: „O kaip laikraštyje vertinamas žurnalisto efektyvumas? Jūs pakalbinsite mane, pakalbinsite kitus, parašysite gerą straipsnį, bet kiek konkrečiai jis padidins laikraščio skaitomumą? Vertinama pagal bendruosius kriterijus. Kaip auga šalies ūkis. Kaip keičiasi nedarbo situacija, kiek eksportuojame, importuojame. Jei padėtis gerėja, tai visi nuopelnus prisiima sau. Ir Vyriausybė, ir ministerijos, ir Seimas, ir „Versli Lietuva“, Jonauskas, Paulauskas, Lukauskas. Jeigu viskas pablogėja, nėra norinčių pasakyti, kad prie to prisidėjo. Tokių dalykų konkretus išmatavimas yra labai sudėtingas.“
Vien pagal 2011 metais parengtą priemonę „Asistentas–1“, kuria buvo siekiama padidinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir paskatinti verslumą, Ūkio ministerija paskirstė 15 mln. litų. Beveik trečdalis šios sumos skirta V.Sutkaus vadovaujamos verslo konfederacijos projektams finansuoti. Pramonininkams atiteko kiek daugiau nei pusantro milijono litų.
 |
| Sigitas Besagirskas |
LPK atstovo S.Besagirsko nuomone, dalis tokių priemonių kuriamos ne siekiant geriausių rezultatų, o norint uždirbti. „Kontroliuojama, ne kiek susikūrė naujų įmonių, o kiek konsultuota žmonių. Parašomos studijos, kurių niekas neskaito, išskyrus jų autorius. Per televiziją paleidžiama viešinimo priemonė. Teoriškai viskas įgyvendinta. Bet realaus rezultato nėra. Tiesiog įsisavinti pinigai“, – sakė jis.
Pasak S.Besagirsko, suviliotos lengvai pasiekiamų didelių pinigų, asociacijos pradeda pataikauti politikams ir palaiko verslui priešiškus sprendimus dėl to, kad gautų europinę paramą. „Tai itin svarbu organizacijoms, kurių vienintelė veikla yra gauti ir įsisavinti paramą“, – sakė S.Besagirskas.
Darbas paralyžiuotas
Kol Ūkio ministerijos vadovų kabinetuose svarstoma kiek ir kam paramos skirti, gerų rezultatų pasiekusi „Versli Lietuva“ sprendžia kasdienes problemas. Viena jų – įmonė iki šiol neturi net laikinai pareigas einančio vadovo. Dėl generalinio direktoriaus pavaduotojos Linos Vaitkevičienės kandidatūros savo išvadas turėtų pateikti specialiosios tarnybos. Šiuo metu nėra asmens galinčio pasirašyti net ant komandiruočių lapo.
„Šiuo metu nėra lengva. Kaip jūs galvojate, ar be parašo galima kur nors išvažiuoti?“ - svarstė L.Vaitkevičienė.
„Šiuo metu nėra lengva. Kaip jūs galvojate, ar be parašo galima kažkur išvažiuoti? Tikiu, kad tikrinimas ilgai neužtruks“, – sakė L.Vaitkevičienė.
„Versli Lietuva“ neturi ne tik direktoriaus, tačiau ir dalies valdybos, iš jos pasitraukus trims verslo atstovams. Kol kas nėra aišku, kada Ūkio ministerija imsis organizuoti naują direktoriaus konkursą ar paskirs naujus valdybos narius ir kas jais taps.
„Tokios struktūros kaip „Versli Lietuva“ yra visame pasaulyje ir jos gyvuoja kelis šimtmečius. Tai valstybės instrumentas įgyvendinti savo politiką. Asocijuotos verslo struktūros turi savo interesus ir paprastai dirba lobistinį darbą. Gali keistis finansinių priemonių skirstymas, tačiau „Versli Lietuva“ turėtų likti“, – sakė L.Vaitkevičienė.
Ministrei – juodos dienos
Daug kritikos dėl „Verslios Lietuvos“ vadovo P.Lukausko išprašymo iš darbo sulaukusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė įsipainiojo į naują skandalą.
 |
| Birutė Vėsaitė |
Ministrė vizito į Kazachstaną išskrido privačiu įmonių grupės „Arvi“ lėktuvu. „Arvi“ su Ūkio ministerija derasi dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties. Ūkio ministrės elgesį pavesta ištirti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, ją sukritikavo prezidentė, o atsistatydinimo reikalauja ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“. Premjeras kol kas siūlo palaukti etikos sargų išvadų.
