Sekite 15min Google
Pokyčiai apims „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompaniją“, „Miesto gijas“ (buvusius Vilniaus šilumos tinklus), „Grindą“, „Vilniaus viešąjį transportą“ (VVT).
Pirmasis apie tokį savivaldybės sprendimą pranešė LRT portalas.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ teigė savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas, darbuotojų balsas turi būti ir yra girdimas Vilniaus miesto įmonių grupėje.
„Yra tekę ir dirbti valdybose, ir joms vadovauti, ir kursus pabaigti, tad jaučiu, kad galiu pasidalinti ir savo patirtimi. Darbuotojų įsitraukimas yra viena iš sudėtingų temų, Vilniaus įmonių grupėje dažnai įtraukiama ir į vadovo metines užduotis. Tam, kad šis rodiklis augtų reikia taikyti kompleksines priemones, o ne bukuoju būdu pasakyti, kad paskirsime darbuotojų atstovą ir visos bėdos išsispręs“, – komentavo jis.
Pasak A.Bužinsko, nuo lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys į naujai formuojamas įmonių valdybas įtraukti darbuotojų atstovą.
„Tokiam sprendimui nepritarėme nuo pat pradžių ir teikėme savo argumentus, tačiau išgirsti nebuvome. Iki dabar nėra aišku, kas ir kokiais principais apskritai galės darbuotojus atstovauti.
Būtent todėl ir nutarėme iš naujo suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės valdomų UAB ir AB valdybas – taip jos galės dirbti visą ketverių metų kadenciją pagal šiuo metu galiojančius įstatymus“, – teigė jis.
Kodėl savivaldybė mano, kad toks pakeitimas neveiks?
„Valdyba nėra skirtingų interesų grupių atstovybė. Jos nariai turi veikti visos įmonės interesais, objektyviai prižiūrėti vadovybės darbą ir turėti įmonei reikalingas kompetencijas – nuo finansų ir strategijos iki teisės, rizikų valdymo bei konkretaus sektoriaus išmanymo. Valdybos tikslas – sėkminga įmonė. O tai yra neįsivaizduojama, kai darbuotojai nelaimingi, ieško kur pabėgti, nesijaučia vertinami. Valdyba turi būti sudaroma kompetencijų, o ne kitais pagrindais. Formulė veikia labai elementariai: profesionali valdyba = sėkminga įmonė = patenkinti darbuotojai“, – rašė A.Bužinskas.
Pasak jo, naujasis reglamentavimas palieka praktinių neaiškumų: pagal kokius kompetencijų ir nepriklausomumo kriterijus būtų atrenkami darbuotojų ar profesinių sąjungų atstovai, kaip būtų valdomi galimi interesų konfliktai.
„Sprendžiant atlygio politikos, organizacinės struktūros ar kitus darbuotojus tiesiogiai liečiančius klausimus, nusišalinimai galėtų apsunkinti valdybos darbą.
Pasikartosiu – darbuotojus mes sėkmingai girdime kitais būdais. Darbuotojų gerovė ir įsitraukimas yra aptariamas tiek akcininko lūkesčių laiške, tiek keliamas kaip metinis uždavinys praktiškai visiems Vilniaus miesto įmonių grupės vadovams. Įmonės atlieka įsitraukimo tyrimus, kurių rezultatai įpareigoja ieškoti būdų, kaip kasmet gerintume sritis, kuriose turime pasitempti“, – teigė A.Bužinskas.
Jis pabrėžė, kad darbuotojų balsas gali pasiekti ir vadovus, ir valdybas – per tradicinius, laiko patikrintus būdus – darbuotojų tarybas, profesines sąjungas, reguliarias konsultacijas ir tiesioginį dialogą.
„Nuolatinė vieta ribotos sudėties valdyboje tikrai nėra būdas tai pasiekti ir be anksčiau mano minėtų aplinkybių tiesiog neveiks.
Didžiuojuosi, kokius profesionalius žmones mums pavyksta prikviesti dalyvauti į konkursus ir kokio lygio savo sričių specialistai dirba Vilniaus miesto įmonių grupės valdybose. Ir tai geriausias įvertinimas ir pavyzdys, kad rinka vertina šios sistemos skaidrumą ir darbo principus“, – sakė A.Bužinskas.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, reaguodama į tokį savivaldybės sprendimą, mano, jis yra apgailėtinas ir ciniškas. Jos manymu, taip siekiama, kad darbuotojų atstovų valdybose nebūtų dar ketverius metus.
15min kalbinti pašnekovai taip pat pažėrė kritikos.
