Tik dėl atpigusio skolinimosi iš esmės bankams pavyko pasiekti teigiamą rezultatą iš palūkaninės veiklos, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Nors pastarieji treji metai komerciniams bankams buvo pelningi, 2009–2010 metų nuostolių dar neatsvėrė.
„Pagrindiniai pelno šaltiniai – komisiniai ir grynųjų paslaugos“, – sakė V.Vasiliauskas.
Tuo metu pelnas iš palūkanų mažėjo.
„Kalbant apie palūkanas, tai verta atkreipti dėmesį, kad palūkanų pelningumas krito ir apskritai paskolų palūkanos sumažėjo ir tik dėl atpigusio skolinimosi iš esmės bankams pavyko pasiekti teigiamą rezultatą iš palūkaninės veiklos“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jis džiaugėsi, kad komercinių bankų kapitalo pakankamumo rodiklis yra didelis.
„Galima sakyti, kad jis yra istorinėse aukštumose. Minimalus kapitalas yra 8 proc., o mes vidutiniškai turime 17,6 proc. kapitalo pakankamumo rodiklį. Tai daro prielaidas bankinio sektoriaus plėtrai, bet viskas priklauso ir nuo paklausos“, – sakė V.Vasiliauskas.
Indėlių palūkanos mažėja, indėlių skaičius auga
Nepaisant to, kad už indėlius komerciniai bankai moka labai nedaug arba išvis nemoka, pernai augo indėlių skaičius. Tiesa, terminuotų indėlių bankuose vis mažiau – žmonės linkę pinigus laikyti einamosiose sąskaitose.
Šių metų pradžioje gyventojų indėliai komerciniuose bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt.
„Susidūrėme su indėlių rekordu. Turiu omenyje privačius indėlius. Yra augimo tendencija, nepaisant žemų palūkanų aplinkos“, – pristatydamas praėjusių metų komercinių bankų rezultatus, kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Terminuotų indėlių bankuose mažiau, maždaug 60 proc. visų indėlių yra laikomi einamosiose sąskaitose.
Pasak V.Vasiliausko, komerciniai bankai buvo priversti sumažinti indėlių palūkanas.
„Likvidumas yra didžiulis – bankai turi lėšų labai daug, finansavimosi kaštai – palūkanos, už kurias skolinasi bankai – dramatiškai sumažėję. Vadinasi, bankai negali mokėti daugiau“, – sakė V.Vasiliauskas.
Be to, už gyventojų indėlius komerciniai bankai moka draudimo įmokas. Pernai į Indėlių ir investicijų draudimo fondą komerciniai Lietuvos bankai sumokėjo 180 mln. Lt.
„Bankams papildomai kainuoja pritraukti indėlius“, – sakė V.Vasiliauskas.
Indėlių augimą lėmė gerėjanti ekonominė situacija, realiųjų pajamų didėjimas.
„Kitas labai svarbus aspektas – per 2013 metus Lietuva gavo daugiausia perlaidų iš užsienio. Gavome apie 4,8 mlrd. Lt, tuo metu srautas į kitą pusę buvo apie 1,8 mlrd. Lt.”, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Mažiau blogų paskolų
Didžiausią dalį bankų turto sudaro paskolų portfelis – 65,7 proc. (apie 54 mlrd. Lt).
Paskolų augimas pernai buvo nuosaikus, tačiau sparčiai augo būsto paskolų poreikis.
Pagrindinė priežastis, kodėl nėra spartesnio paskolų portfelio augimo, yra paklausos pusėje. Įmonės investicijas ruošiasi daryti savomis lėšomis, – sakė V.Vasiliauskas.
„Kalbant apie bankų turtinių pozicijų pasikeitimus, norėčiau pasakyti, kad būsto paskolų nuosaikus augimas 2013 metais džiugina. Jos ūgtelėjo maždaug 130 mln. Lt ir bendra apimtis yra tarp 19-20 mlrd. Lt. Kitų paskolų portfelis reikšmingai nekito“, – sakė V.Vasiliauskas.
Paskolų portfelis šiemet, manoma, augs vos 3 proc.
„Pagrindinė priežastis, kodėl nėra spartesnio paskolų portfelio augimo, yra paklausos pusėje. Įmonės investicijas ruošiasi daryti savomis lėšomis“, – sakė V.Vasiliauskas.
Tačiau jis džiaugėsi, kad didėja paskolų portfelio kokybė. Neveiksnios paskolos Lietuvoje sudaro 11 proc., be to, nuosekliai mažėja atidėjiniai – jie sumažėjo nuo maždaug 6 iki 4 proc.
Pasak V.Vasiliausko, Lietuvoje blogų paskolų apibrėžimas yra griežtesnis nei Europoje. Lietuvoje bloga paskola laikoma 60 ir daugiau dienų pradelsta paskola, Europoje standartinis terminas – 90 dienų.
