Štutgarto prokurorai savo pranešime pažymėjo, kad „bauda buvo skirta „Bosch“ už tai, kad ji dėl aplaidumo pažeidė kokybės kontrolės įsipareigojimus.“
Tyrėjai pridūrė, kad Vokietijos bendrovė, kuri yra didžiausia pasaulyje automobilių dalių gamintoja, sutiko neginčyti baudos.
90 mln. eurų baudos sumą sudaro 2 mln. eurų bauda, o likusieji 88 mln. eurų – tai apskaičiuota ekonominė „Bosch“ nauda, gauta iš reikalavimų neatitikusios veiklos.
Nuo 2008 metų „Bosch“ „pristatė apie 17 mln. variklių valdymo ir mišinių kontrolės įrenginių įvairiems vidaus ir užsienio gamintojams, kurių dalis programinės įrangos neatitiko reikalavimų“, – nustatė prokurorai.
„Automobiliuose buvo montuojama įranga, išmetanti daugiau azoto oksidų, nei leidžiama pagal reglamentus.“
2015 metais „Volkswagen“ pripažino įdiegusi tokią technologiją 11 milijonų automobilių visame pasaulyje.
Šis skandalas Vokietijos automobilių gamybos milžinei iki šiol kainavo daugiau nei 30 mlrd. eurų.
Be to, vis dar vyksta teisiniai procesai, nukeipti prieš „Volkswagen“ ir jos buvusius vadovus.
Savo pareiškime „Bosch“ teigė, kad „toliau tęs bendrovės atitikties reikalavimams užtikrinimą, kad kuo labiau sumažintų taikytinos teisės pažeidimų riziką“.
Bendrovė žada „kurti gaminius, orientuotus į žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą“.
„Bosch“ pridūrė, kad ji apmokė ketvirtadalį, arba 100 tūkst. savo darbuotojų, daugiausia mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, pagal naująjį elgesio kodeksą.
Šia „Bosch“ skirta bauda baigiama byla dėl „dyzelgeito“ prieš bendrovę.
Nors prokurorai vis dar tiria, ar darbuotojai dalyvavo baudžiamojoje veikloje, valdžios institucijos mano, kad „nelegalių strategijų ir jų integravimo iniciatyva kilo iš automobilių gamintojų darbuotojų, o ne tokių tiekėjų kaip „Bosch“.
