Pagal įstatymo projektą, dėl kurio balsuos parlamentas, į biržos sąrašus įtrauktos įmonės, turinčios keturis ar daugiau vadovų, privalės į savo valdybas paskirti bent vieną moterį.
Tokiu įstatymu siunčiamas „labai stiprus signalas“, žurnalistams teigė teisingumo ministrė Christine Lambrecht, ragindama įmones „pasinaudoti aukštos kvalifikacijos moterų teikiamomis galimybėmis“.
„Turime progą parodyti, kad Vokietija yra kelyje į modernią visuomenę, tinkamą ateičiai“, – pažymėjo šeimos reikalų ministrė Franziska Giffey.
Didžiausia Europos ekonomika Vokietija negali pasigirti dideliu aukštas pareigas užimančių moterų skaičiumi.
Pasak fondo „AllBright“, kuris siekia paskatinti moterų įtraukti į įmonių valdybas, trisdešimtyje Vokietijos didžiausių biržinių bendrovių, įtrauktų į Frankfurto prestižinį DAX indeksą, tik 12,8 proc. valdybų narių yra moterys.
Tuo tarpu JAV moterys užima 28,6 proc. aukštų pareigų įmonių valdyme, Didžiojoje Britanijoje – 24,5 proc., o Prancūzijoje 22,2 proc., pranešė „AllBright“.
Vokietijoje šis rodiklis dar labiau sumažėjo per koronaviruso pandemiją, o vienuolikoje DAX indekso įmonių visi vadovaujamieji postai priklauso vyrams, spalį pranešė „AllBright“.
Moterys Vokietijoje uždirba vidutiniškai 20 proc. mažiau nei vyrai, palyginti su 14 proc. rodikliu visoje Europos Sąjungoje.
Nė vienai DAX įmonei šiuo metu nevadovauja moteris, nors farmacijos bednrovė „Merck“ ketina sulaužyti šią tradiciją, kai gegužę įmonės vairą perims šiuo metu generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas einanti Belen Garijo.
Bendrovėse, kuriose vyriausybė valdo daugumos akcijų paketą, ketinama taikyti griežtesnes taisykles – jei valdybą sudarys daugiau nei du nariai, bent vienas jų turės būti moteris.
Vokietijos tyrimų institutas DIW pareiškė sveikinantis sprendimą dėl moterų kvotų, tačiau pažymėjo, kad moterų įtrauktis į valdybas ir toliau juda „sraigės tempu“.
