Kaip jau buvo skelbta, praėjusios savaitės pabaigoje UOKiK pranešė skyrusi 40 mln. eurų baudą Prancūzijos bendrovei „Engie Energy“ (kitai „Nord Stream 2“ dalyvei) už atsisakymą bendradarbiauti.
„Negaliu komentuoti „Engie Energy“ situacijos, nes daugiau žinau apie „Wintershall Dea“, kuriai jokių baudų neskirta. Nuo pat šio proceso pradžios bendradarbiaujame su reguliuotoju, kaip ir visada tokiais atvejais, ir atsakome į visus pateiktus klausimus“, – pabrėžė „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas.
Jis pareiškė esąs tikras, kad antrasis Rusijos eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą bus baigtas tiesti kaip ir numatyta – iki šių metų pabaigos.
„Esu tikras, jog dujotiekio tiesimas bus baigtas šiemet. Be abejo, sąlygos Baltijos jūroje žiemą sudėtingos, bet turime darbo Šiaurės ir Norvegijos jūrose žiemos sąlygomis patirties“, – žurnalistams sakė M.Mehrenas.
UOKiK praėjusių metų balandį pradėjo antimonopolinį tyrimą dėl numatomos „Gazprom“ ir penkių jo partnerių šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – veiksmų. Lenkijos tarnyba įtarė, jog visos projekto dalyvės, turėjusios iš anksto gauti UOKiK leidimą bendrai jo vystymo įmonei steigti, ignoravo nepalankų joms 2016-ųjų liepos mėnesio sprendimą dėl kapitalo koncentracijos.
Be to, Lenkijos konkurencijos prievaizdei užkliuvo 2018-ųjų balandį jo projekto dalyvių sudaryti finansiniai susitarimai, kuriems, jos nuomone, taip pat buvo būtinas UOKiK leidimas.
2016 metų viduryje UOKiK, pareiškusi, jog šio dujotiekio esminis pralaidumo padidinimas gali pakenkti konkurencijai dujų rinkoje, blokavo bendros „Nord Stream 2“ įmonės sukūrimą.
Po šio sprendimo projekto vystymo bendrovės vieninteliu akcininku liko „Gazprom“, o jo partnerės iš Europos įformino savo dalyvavimą neįgydamos projekto akcijų, o tik užtikrindamos jo finansavimą bei užsitikrindamos būsimą naudą.
Daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 9,5 mlrd. eurų kainuosiantis vamzdynas klojamas greta nuo 2011-ųjų pabaigos veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
Projekto rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas Europai, o kritikai tvirtina, jog naujas dujotiekis leis Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
