Pagal dabartinę „Volkswagen“ užmokesčio sistemą, kuri grindžiama įmonės veiklos rezultatais, kai kurie vadovai milijonines išmokas gavo net ir po to, kai automobilių gamintoja 2015 metų rugsėjį pripažino, jog maždaug 11 mln. automobilių, kurie buvo parduoti visame pasaulyje, buvo įdiegusi programinę įrangą, klastojusią taršos bandymų rezultatus.
Vokiečių verslo dienraštis „Handelsblatt“, remdamasis informuotais šaltiniais, antradienį pranešė, kad pagal šiuo metu svarstomus planus valdybos narių metinis užmokestis negalės viršyti 10 mln. eurų.
O naujienų agentūra DPA, cituodama savo šaltinius, pranešė, kad 10 mln. eurų riba bus taikoma tik generalinio direktoriaus užmokesčiui, o valdybos nariams bus taikomos mažesnės ribos.
„Volkswagen“ atstovas spaudai pareiškė, kad „naujos užmokesčio sistemos klausimą“ valdyba svarsto „jau ilgai“.
„Handelsblatt“ duomenimis, ateityje didesnę „Volkswagen“ vadovų užmokesčio dalį sudarys nustatyto dydžio alga.
Praeityje kai kurių vadovų gaunamų premijų suma galėjo būti iki keturių kartų didesnė negu jų fiksuotas atlyginimas.
Vadovų užmokesčio klausimas Vokietijoje dėmesio centre vėl atsidūrė po to, kai žiniasklaida pranešė, kad „Volkswagen“ valdybos narė Christine Hohmann-Dennhardt, buvusi teisėja ir socialdemokratų partijos narė, iš savo posto pasitrauks gavusi didesnę nei 12 mln. eurų išeitinę išmoką (vadinamąjį auksinį parašiutą), nors valdyboje dirbo tik metus.
